Taip LRT.lt sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas politologas Laurynas Jonavičius ir Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Linas Kojala.
„Pigi nafta kaip reikiant erzina V.Putiną, štai kodėl jo operacija Sirijoje kelia tiesioginę grėsmę valstybei, kuri šiuo aspektu Maskvai kenkia labiausiai – Saudo Arabijai, kurią norima apsupti naujuoju Rusijos vadovaujamu aljansu, sudarytu iš Irano, Irako ir Sirijos.
Tokia strategija padėtų perimti ir gamtinių dujų dujotiekio, prasidedančio Irane ir besidriekiančio per visas minėtąsias tris valstybes, kontrolę“, – washingtontimes.com rašo Monica Crowley.
Rusija nesuinteresuota stabilumu Artimuosiuose Rytuose, nes nestabilumas regione kilsteli naftos kainas.
Rusija nesuinteresuota stabilumu Artimuosiuose Rytuose, nes nestabilumas regione kilsteli naftos kainas, tačiau Rusija į Siriją įsiveržė tikrai ne dėl naftos, tikina L.Jonavičius. Jam antrina ir L.Kojala.
„Gali būti taip, kad kainos ūgtels, nes dažnai konflikto metu jos turi tendenciją šiek tik kilti. Bet abejočiau, ar tai galėjo būti svarbus veiksnys, Rusijai priimant sprendimą įsikišti į konfliktą.
Istorija rodo, kad konfliktai, kurie tarsi galėjo būti tapatinami su energetiniais strateginiais tikslais, dažniausiai visiškai nepasiteisina“, – kalba L.Kojala.
Gali suveikti priešingai
RESC analitikas pažymi, kad konfliktas Sirijoje Rusijai labai brangus, tad vargu ar šiek tiek ūgtelėjusios kainos galėtų kompensuoti jo išlaidas.
„Jei tikėtumėmės, kad kainos galėtų augti būtent dėl įsitraukimo į konfliktą, jis turėtų užsitęsti.
Svarbesnis veiksnys yra paklausa. Jei Kinija ir toliau susidurs su ekonominiais sunkumais, Europa ir toliau ieškos alternatyvių energetikos šaltinių, skatindama Saudo Arabijos aktyvumą ir naujų rinkų paiešką. Manau, būtent dėl karo Sirijoje naftos kaina ta linkme, kuria norėtų Rusija, neturėtų keistis“, – sako L.Kojala.
Pašnekovas sako, kad daugiau grėsmės dėl nepalankių sprendimų kėlė anksčiau Rusijos siųsti signalai Saudo Arabijai, kuriais siūlė savo pagalbą, ieškant konsensuso dėl šalies saugumo situacijos. Tai, pasak L.Kojalos, galėjo būti pagrindas deryboms dėl naftos gavybos mažinimo ar kitų būdų didinti kainas.
„Dabar, kai Rusija tiesiogiai įsitraukė į konfliktą ir tapo aiškiu Saudo Arabijos priešu, matyt, ta galimybė visiškai sužlugo“, – teigia L.Kojala.
Pašnekovai abejoja ir tuo, kad Rusijos įsitraukimą į konfliktą Sirijoje Saudo Arabija galėtų priimti kaip grėsmės ženklą jai, dėl to ieškoti sprendimų didinti naftos kainą.
„Saudo Arabija turi savo liniją, jie nuolatos konfliktuoja dėl regioninės lyderystės su Iranu. Iranas ir Sirija visad buvo labiau rusų sąjungininkai nei Saudo Arabija. Tačiau galios demonstravimo prieš Saudo Arabiją nelaikyčiau vienu pagrindinių veiksnių Rusijos veiksmuose“, – kalba L.Jonavičius.
