Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Ar energetikos dviratis jau išrastas ir kokią energiją po 2050-ųjų naudos Lietuva?

Neįtikėtina, kaip pasikeitė mūsų gyvenimas nuo to laiko, kai 1892 metų balandį kunigaikščio Bogdano Oginskio dvare Rietave įsižiebė pirmoji elektros lemputė. Kaip sako Kauno technologijos universiteto (KTU) lektorius Jonas Vaičys, būtent energetikams turėtume būti dėkingi už nepertraukiamą elektros tiekimą.
Kokią energiją naudosime po 2050-ųjų?
Kokią energiją naudosime po 2050-ųjų? / Koliažas 15min

Apie pokyčius šioje srityje, paspartintus dar ir karo Ukrainoje, 15min taip pat kalbėjosi su Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Elektros inžinerijos katedros vedėja prof. dr. Sonata Tolvaišiene.

Profesorės nuomone, energetikos dviratis dar tikrai neišrastas, vis ieškoma naujų energijos gavimo būdų bei technologijų, taip pat keisti energijos vartojimo įpročius.

Kokias esmines problemas sprendžia mokslininkai šiandien?

Pasak prof. S.Tolvaišienės, vienas pirminių tikslų – galutiniam vartotojui užtikrinti švarios, žalios energijos gamybą bei tiekimą, atsisakant taršios iškastinio kuro energetikos.

„Antra – energija turi būti gaminama ir vartojama sumažinant jos perdavimo praradimus, užtikrinant regionų energetinį saugumą, naudojant išmaniuosius mikro ir makro tinklus“, – komentavo profesorė, trečiąja sprendžiama problema įvardydama efektyvų elektros energijos vartojimą, eliminuojant neefektyviai elektros energiją vartojančius įrenginius bei naujų technologijų diegimą.

Simo Bernoto nuotr./Sonata Tolvaišienė
Simo Bernoto nuotr./Sonata Tolvaišienė

Iš jų prof. S.Tolvaišienė visų pirma išskyrė energetikos sistemos skaitmenizaciją, taip pat galingų elektros energijos kaupiklių kūrimą bei pradėtą sėkmingą jų integraciją į energetikos sektorių.

Vis daugiau dirbtinio intelekto

Kaip profesorei antrino J.Vaičys, energetikos sistema tampa išmanesnė, joje vis daugiau dirbtinio intelekto, kuris teikė pranašumų medicinai, ekonomikai, o dabar vis plačiau naudojamas ir prognozuojant bei planuojant atsinaujinančios energijos išteklius, atsižvelgiant į vartotojų elgseną. „Kai gana tiksliai žinai, kiek ir kokios energijos turėsi, kitai dienai gali tiksliai apskaičiuoti, kiek kas energijos suvartos ir kiek jos reikės pasigaminti“, – sakė J.Vaičys.

KTU nuor./Jonas Vaičys
KTU nuor./Jonas Vaičys

Rebusas – kur kaupti žaliąją energiją?

Siekdami užtikrinti energijos tiekimo nepertraukiamumą, mokslininkai sprendžia rebusą, kur kaupti saulės, vėjo ir kitų netaršių žaliųjų elektrinių pagaminamą energiją, atsižvelgiant į tai, kad saulė šviečia ar vėjas pučia ne nuolat.

„Pasaulio vietose, kur energijos ypač stokojama, statomos didžiulės baterijos-saugyklos, tačiau plačiai tai naudoti kol kas per brangu. Galų gale, viskas atsiremia į galutinio vartotojo pinigus. Jeigu dėl energijos kaupimo didžiulėse talpyklose energija pabrangtų, nemanau, kad žmonės būtų laimingi. Todėl energetikai ir stengiasi kuo tiksliau prognozuoti, planuoti energijos poreikį, ir dirbtinio intelekto pasitelkimas šiam darbui dabar – viena iš sparčiai besivystančių sričių“, – sakė J.Vaičys. Pasak mokslininko, energetikoje viskas vyksta labai planingai: dispečeriai, inžinieriai, suplanavę energiją ne tik dienai, mėnesiui, bet ir daugiau nei dešimčiai metų į priekį.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Vilniaus kogeneracinė elektrinė
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Vilniaus kogeneracinė elektrinė

Apmąstomi įvairūs scenarijai

Perėjimas prie žalios energetikos neįmanomas akimirksniu, procesas turi būti gerai suvaldytas. Tačiau vienos stebuklingos technologijos, kuri tai užtikrintų, kol kas nėra. Pasak J.Vaičio, nėra vieno atsakymo, kokia žaliosios energijos ateitis.

„Pvz., vieni sako, kad pati žaliausia – branduolinė energija, o kiti sako, kad ne, nes panaudotas branduolinis kuras ir radioaktyviosios atliekos daug metų turi būti saugomos, o tai irgi turi poveikį aplinkai. Išlieka ir avarijų rizika. Jeigu ne šie klausimai, branduolinę energetiką būtų galima vertinti kaip vieną iš efektyviausių ir pigiausių elektros gamybos būdų“ – komentavo KTU lektorius.

Savi pliusai ir minusai

Atsinaujinantys energijos šaltiniai taip pat turi savų pliusų ir minusų, tad mokslininkai ieško optimalios kombinacijos, kuri leistų energiją gaminti mažiausia kaina ir kuo mažiau teršiant gamtą.

Kalbant apie saulės energiją, svarbu atkreipti dėmesį į klimato juostą, kurioje mes gyvename: vasarą saulės turime daug, o žiemą – mažai. Pasak KTU dėstytojo, neturime dieninio saulės ciklo, kaip, pvz. Australija, Kalifornija, pietinės Amerikos ar Afrikos šalys, kur saulėta nepriklausomai nuo sezono: „Ten net įrengus mažesnės talpos energijos talpiklį visus metus gali lengviau apsirūpinti elektra. Tačiau pas mus vasarą prigeneruojama energijos, o žiemą beveik ne. Nepadarysime talpyklos, kuri priklauptų energijos visai žiemai – reikėtų nežmoniškų, didžiulių kiekių baterijų.“

Su vėju Lietuvoje kiek geriau – paskaičiuota, kad didžiosios vėjo elektrinės Lietuvoje pagamina apie du–keturis kartus daugiau energijos nei saulė, įrengus tokią pačią suminę galią. Tačiau, kalbėdamas apie šias jėgaines, J.Vaičys akcentavo vietos joms statyti stygių. Lietuvoje žemės sklypai gana brangūs, ne visi savininkai nori jais dalintis. Be to, iššūkių kelia infrastruktūra.

„Lidgrid“ skelbia žemėlapį, kuriose tinklo vietose galima prijungti vėjo ar saulės elektrines. Iš jo matyti, kad vietos vėjų parkams beveik nelikę.

Norint statyti vėjo elektrines, reikia atnaujinti linijas, statyti papildomas, įrengti išmanias energijos srautų valdymo priemones. Tai didina kaštus, tad mažėja susidomėjusių skaičius“, – komentavo mokslininkas.

123RF.com nuotr./Vėjo energija
123RF.com nuotr./Vėjo energija

Patikimiausia ir pigiausia – hidroelektrinė?

J.Vaičio nuomone, patikimiausios, pigiausios ir lanksčiausios – įvairių tipų hidroelektrinės. Pvz., buvusi Kauno HES, pervadinta Mykolo Brazausko vardu, yra užtvankinė, o Kruonio su dirbtinai suformuotu aukštutiniu baseinu, kuris leidžia elektrinei dirbti tiek siurblio, tiek generatoriaus režimais – hidroakumuliacinė.

„Šios elektrinės – vienos populiariausių energijos kaupimo sistemų pasaulyje. Tačiau su vandens elektrinėmis problema yra ta, kad beveik visos upės jau išnaudotos, nebeturime Lietuvoje, kur statyti tų užtvankų, skirtingai, nei mūsų kaimynai latviai, kurie Dauguvoje yra pasistatę net kaskadas“, – lygino J.Vaičys.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Prezidentas lankėsi Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Prezidentas lankėsi Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė

Hidroelektrinių minusas – priklausomybė nuo klimato, sausesni ar drėgnesni metai. Tai turi didelės įtakos ir energijos kainoms.

Kokią ateitį mato Lietuvai?

Paklaustas, kokią ateitį mato Lietuvai, KTU lektorius sakė, kad labai priklauso nuo to, kaip toli žvelgsime į priekį: „Jeigu žiūrėtume į 2050-us metus ir vėliau, iki to laiko, manau, būsime visiškai perėję prie atsinaujinančios energetikos, galbūt su vienu ar keliais mažais, lanksčiais rezerviniais suskystintųjų gamtinių dujų generatoriais ar efektyviomis energijos kaupimo sistemomis.

Panaudojant saulę, o ypač – vėją, Lietuva pasigamina nemažą kiekį energijos.

Panaudojant saulę, o ypač – vėją, Lietuva pasigamina nemažą kiekį energijos. Pasak J.Vaičio, užsibrėžtus tikslus iki 2020 metų jau įgyvendinome ir esame gerame kelyje, siekdami 2030 metų tikslų – padidinti pagaminamos žaliosios energijos kiekį pagal bendrą suvartojimą.

Galimybė, kurios dar neišnaudojom

Galimybė, kurios dar neišnaudojo Lietuva – energijos gamybai panaudoti jūrinius vėjus, juolab tokių elektrinių plėtrą Energetikos ministerija yra numačiusi. „Tai naujiena Lietuvoje, bet ne pasaulyje, ypač Skandinavijoje, kur seniai statomi jūrinių vėjų parkai, jau kalbama apie jų atnaujinimą sparčiai tobulėjant technologijoms“, – sakė Švedijos Lundo universitete studijavęs J.Vaičys.

123RF.com nuotr./Vėjo jėgainės
123RF.com nuotr./Vėjo jėgainės

Dviratis kaip ir išrastas, bet jį tikrai būtų galima padaryti elektriniu ir stipriai patobulinti.

„Ar energetikos dviratis jau išrastas? Aš sakyčiau taip: dviratis kaip ir išrastas, bet jį tikrai būtų galima padaryti elektriniu ir stipriai patobulinti, kad daug greičiau ir geriau važiuotų“, – apibendrino KTU mokslininkas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs