Ar Europoje įsiplieskęs karas pakiš koją perėjimui prie žaliosios energijos?

„Siemens Gamesa“ gamykloje, esančioje Alborge, Danijoje, kur statomos naujos kartos jūrinės vėjo jėgainės, darbuotojai, pasirėmę rankomis, klūpo seklioje, savo forma į kanoją panašioje ankštyje, tokioje ilgoje, kad ji išsitęstų per visą futbolo aikštės ilgį. Tai – forma, naudojama pusei propelerio mentei pagaminti.
Vėjo turbinų ašmenys
Vėjo turbinų ašmenys / „The New York Times“/Karsten Snejbjerg nuotr.

Komanda, vadovaudamasi lazerio žymėmis, iškloja šonus balzos medienos plokštėmis.

Šie milžiniški ašmenys leidžia pažvelgti į tą energetikos ateitį, kurios link Europa taip skuba. Rusijos – didžiausios gamtinių dujų ir naftos tiekėjos Europos Sąjungai – invazija į Ukrainą paskatino įvairių šalių vyriausybes paspartinti planus mažinti savo priklausomybę nuo klimatą keičiančio iškastinio kuro.

Ginkluotas konfliktas įkvėpė politikus duoti tokių pažadų ateičiai, kokių tolimesnė, abstraktesnė grėsmė, jog planeta taps negyvenama, nebuvo įkvėpusi.

Sklandžiai valdyti energijos tiekimą Europai visada būdavo sunku. Dabar, kai ekonomika dar tebebando atsigauti po antrųjų pandemijos metų, Rusijos karas su Ukraina nesibaigia, o energijos kainos kyla. Taigi kaip niekada anksčiau tapo aišku, kad bus reikalingi skausmingi kompromisai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų