Skaičiuoti moka, rašyti – nelabai
Įrašas apie skirtingą elektros kainą spalio 22 d. pasirodė viename „Facebook“ puslapyje, turinčiame kone 130 tūkst. sekėjų.
„Lietuva ir Lenkija elektrą perka iš tų pačių biržų, importuoja per tą patį „Nord Pool“, Lenkijoje elektra kainuoja 0,10 €, Lietuvoje – 0,81 €.
Išvada – valdininkų apetitai Lietuvoje aštuonis kartus didesni“, – teigiama trumpame įraše, kuriame palikta keletas korektūros ir skyrybos klaidų. Pavyzdžiui, elektros biržos pavadinimas parašytas „Nord Pol“.
Per tris paras įrašas sulaukė 1,4 tūkst. reakcijų ir daugiau nei 200 komentarų, juo pasidalijo per 1,5 tūkst. „Facebook“ vartotojų.
Įvertino kaip melą
Į šią informaciją netruko sureaguoti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė. „Melas!“ – savo paskyroje „Facebook“ konstatavo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų deleguotas parlamentaras.
„Tokių kainų už elektrą Lietuvoje nėra, – paaiškino jis. – Šiuo metu tarifai svyruoja apie 20-22 ct/kWh. Lenkijoje vidutiniškai mokama 95,7 gr/kWh (21 euro centų).“
M.Lingė pridėjo, kad Lenkija dėl rinkimų tebeturi kompensacinius mechanizmus (jei suvartojama ne daugiau kaip 3 tūkst. kWh, mokama pigiau).
Esą prognozuojama, kad kitąmet, jei nebebus pratęsiamos kompensacijos, o kainos augs, lenkams gali tekti mokėti vidutiniškai 1,50 zloto/kWh (34 centus).
„Diskredituoti mūsų energetikos politiką yra ne vienerių metų kremlinis interesas, kai realybėje mes labai gerai judame energetinės nepriklausomybės keliu: tuoj pilnai sinchronizuosimės su kontinentine Europa; pasigaminamos elektros kiekiai sparčiai auga – būna savaičių, kai vietos elektrinės pagamino beveik 70 proc. šalies elektros poreikio, kai prieš porą metų tesiekė vos trečdalį“, – komentavo politikas.
Dalijasi botai?
Komunikacijos specialistas Arūnas Armalis taip pat atkreipė dėmesį, kad platinama melaginga informacija.
„Internete pamatytas naujienas tikrina tik 11 proc. lietuvių, ES vidurkis – 23 proc. Ir tai realiai yra mūsų nelaimė.
Štai paskutinis pvz. – kenkėjiško page „Lietuvos naujienos“ sukurta melagiena, kurią išsiaiškinti reikia vos kelių minučių nuėjus į „NordPool“ ir pamačius, kad realybė visiškai priešinga, kad pastarąsias kelias savaites LT elektrą biržoje perka pigiau nei PL. Kaip ir tą savaitę, kai buvo paskelba melagiena.
Deja. Reakcijų į šią melagieną nuo praėjusio sekmadienio – apie 1 400, pasidalinimų – apie 1 500. Taip, didelė tikimybė, kad tai ir fake populiarumas, pasidalinimai ir laikai parūpinti botų. Tačiau matau ir realių žmonių dalinimąsi“, – jis pakomentavo savo „Facebook“ paskyroje.
Senas skaičius – daug kainavo pernai
Šiuo metu elektra Lietuvoje kainuoja toli gražu ne tiek, kiek nurodyta cituotame įraše. Maždaug tokia suma – rekordiniai 82 ct/kWh – pernai rugsėjį buvo nustatyta vadinamąjį garantinį vienos laiko zonos planą „Standartinis“ turintiems klientams.
Tiesa, realus tarifas, net pridėjus PVM, elektros energijos perdavimo, skirstymo ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokesčius ir pan., tuo metu buvo 73 ct/kWh, mat visiems vartotojams galiojo iki 9 ct/kWh siekianti kompensacija. Tuo metu tokių klientų buvo apie 60 tūkst. Visi kiti tarifai, įskaitant ir kitus garantinio tiekimo variantus, buvo mažesni.
Garantinį tiekimą gavo liberalizacijos I ir II etapo vartotojai, laiku nepasirinkę tiekėjo. Jo tarifai perskaičiuojami kas mėnesį pagal vidutinę praėjusio mėnesio kainą biržoje ir vėliau niekuomet nepasiekė tokių aukštumų. Po metų, ką tik pasibaigusį rugsėji, analogiškas tarifas (viena laiko zona, planas „Standartinis“) buvo 21,79 ct/kWh.
Vidutinė mėnesinė „Nord Pool“ biržos kaina rugsėjį Lenkijoje (109,84 euro/MWh) buvo panaši į kainą Lietuvoje (117,25 euro/MWh). Tai – tik 0,8 ct/kWh skirtumas.
Kaip skelbia bendrovė „Ignitis“, šiuo metu visuomeninio elektros tiekimo kaina pagal planą „Standartinis“ yra 22,7 ct/kWh. Turintieji kitus planus moka po 21,1 ct/kWh arba 20,8 ct/kWh, bet yra papildomas 3 arba 6 eurų mėnesio mokestis.
Nepriklausomo elektros tiekimo kainos, atsižvelgiant į pasirinktą planą (fiksuotos ar besikeičiančios kainos, sunaudojantiems nedaug elektros energijos ir pan.) šiuo metu svyruoja nuo 23,5 ct/kWh (plius mėnesio mokestis) iki 25,1 ct/kWh arba priklauso nuo kainos biržoje.
Kaip keičiasi elektros energijos kaina Lietuvoje ir Lenkijoje (kaip ir daugumoje kitų Europos šalių) kas valandą, galima stebėti tinklalapyje „Thingler“. Pasitaiko, kad šiose dviejose valstybėse jos susilygina.
Kaimynams elektra brango
Lenkijoje šių metų sausį įsigaliojo įstatymas dėl specialių elektros energijos vartotojų apsaugos sprendimų. Dėl to ir įgyvendinant vadinamojo Solidarumo skydo priemones, nuo metų pradžios elektros kainos buvo įšaldytos 2022 m. lygyje namų ūkiams, kurių elektros energijos suvartojimas neviršija numatytų ribų arba jei namų ūkis turi teisę naudotis padidintomis ribomis.
Bet pirmą šių metų pusmetį faktinė vidutinė elektros kaina lenkų namų ūkiuose išaugo beveik 30 proc. Tai – didžiausias metinis augimas nuo 1989 m., remdamasis Energetikos rinkos agentūros duomenimis, spalio vidury skelbė Lenkijos portalas WysokieNapiecie.pl.
Augimą labiausiai pajuto dviejų laiko zonų tarifus pasirinkusios šeimos. „Pigesnėje“ zonoje šiemet mokama iki 180 proc. daugiau.
„Tikėjimas, kad dėl „užšalimo“ elektros kainos namų ūkiams šiemet nepadidės, neatlaikė laiko išbandymo“, – rašė energetikos sektoriaus valdymo mechanizmus ir jo poveikį ekonomikai analizuojantis portalas.
Vidutinės elektros kainos yra artimos 1 zlotui/kWh (dabartiniu kursu – 0,22 euro). Agentūros duomenimis, pernai pirmą pusmetį namų ūkiai vidutiniškai mokėjo 73,9 grošo (16,51 cento) už kilovatvalandę, o šiemet tuo pačiu laikotarpiu vidutinė elektros kaina išaugo iki 95,7 grošo/kWh (21,38 cento/kWh). Į šią kainą jau įtrauktos visos sudedamosios dalys, įskaitant mokesčių padidinimą.
Kodėl, nepaisant įšaldymo, vidutinės realios kainos taip išaugo? WysokieNapiecie.pl teigimu, net ir tų namų ūkių, kurie neviršijo metinio energijos suvartojimo limito (daugumai tai yra 3 tūkst. kWh), todėl teoriškai moka tik pagal „įšaldytą“ tarifą, sąskaitose nuo šių metų vėl atsirado akcizo mokestis, kuris pernai nebuvo renkamas (0,5 grošo/kWh arba 0,22 cento).
-
S.Skvernelis: labiausiai kliūna, kad dėl augančių kainų nėra plano „čia ir dabar“
-
Sukritikavo sprendimą dėl elektros rinkos liberalizacijos: 44 proc. vartotojų pasirašė sutartis aukštesne kaina
-
Gyventojai nesiryžta keisti elektros tiekėjo, nes baiminasi „popierizmo“ ir sudėtingų procesų: pasakė, ar tai tiesa
Be to, buvo vėl padidintas PVM tarifas nuo 5 proc. iki 23 proc. Vyriausybė aiškino mokestį didinanti dėl Briuselio reikalavimų, tačiau Europos Komisija tai paneigė, leisdama Lenkijai toliau taikyti mažesnį tarifą. Bet dėl to biudžete trūktų maždaug 4 mlrd. zlotų (89 mln. eurų), todėl nuo šių metų pradžios vėl taikomas didesnis PVM.
Realus augimas, anot portalo, pastebimas daugiau elektros suvartojančiuose namų ūkiuose, kur, pvz., šildomas vanduo ar visas namas, kraunamas elektromobilis ar valdomas nedidelis ūkis.
Viršijus 3 tūkst. kWh per metus ribą, vien bazinis tarifas (be akcizo, PVM ir skirstymo mokesčių) padidėja nuo mažiau nei 41 grošo (9,16 cento) iki daugiau nei 69 grošų (15,42 cento).
Bet esą labiausiai kainų kilimą pajus namų ūkiai, kurie taupo pasirinkę dviejų laiko zonų tarifą. Kaina pigesnėje zonoje, pridėjus visus mokesčius, šoktelėjo 183 proc.
Kone 3 kartus padidėjo išlaidos tiems, kurie šildosi elektra. WysokieNapiecie.pl paskaičiavo, kad 5 tūkst. kWh nedideliam butui apšildyti sunaudojanti šeima pernai (įskaitant paskirstymą) išleido 1 900 zlotų (424 eurus). Šiemet tai kainuos 4 700 zlotų (1 050 eurus). Prie to dar reikėtų pridėti elektros energiją, reikalingą buitinei technikai ir pan.
Vyriausybė nedavė priešrinkiminio pažado kitąmet vėl įšaldyti elektros kainas. Portalo autoriai spėja, kad bazinis tarifas bus apie 0,70 zloto/kWh (0,16 euro/kWh) vien už elektrą. Prie to dar reikėtų pridėti įvairius mokesčius, tad reali kaina bus didesnė.
„Vidutinė bendra elektros energijos pirkimo kaina namų ūkiams padidės nuo šiandieninės 96 grošų/kWh (21 ct/kWh) iki daugiau nei 1,50 zloto/kWh (33 centų/kWh)“, – apibendrino WysokieNapiecie.pl.
Keis kas 15 minučių
Lenkijoje vasarą buvo nustatyta ir dinamiška elektros energijos kainodara. Ji leidžia kas 15 minučių koreguoti elektros energijos kainas atsižvelgiant į pasiūlą ir paklausą. Jei, pavyzdžiui, elektros energijos pagaminama daugiau, kaina mažėja, bet auga, jei elektros energijos pasiūla yra mažesnė, o paklausa – didelė.
Sprendimas buvo priimtas dėl didėjančios atsinaujinančių energijos išteklių dalies. Mat jų gamyba per dieną gali labai svyruoti.
Parlamentarai vylėsi, kad pakeitimas sumažins poreikį kartais išjungti atsinaujinančiuosius energijos šaltinius, kai gamyba yra per didelė, palyginti su paklausa, pavyzdžiui, kai yra daug vėjo ar saulės energijos, o elektros energijos suvartojimas mažas.
Dauguma priimtų nuostatų, įskaitant dinamišką atsiskaitymą, įsigalios 2024 m. liepą. Bet tam tikri verslo klientai, suvartojantys daug energijos ir individualiai susitarę dėl sąlygų, šia naujove jau gali naudotis.
Šiomis priemonėmis iš dalies siekiama paskatinti vartotojus naudoti energiją, kai jos pagaminama daugiau, o paklausa yra maža. Tai leistų nestabdyti atsinaujinančių išteklių energijos elektrinių, kaip tai buvo nutikę ypač saulėtais ar vėjuotais savaitgaliais arba švenčių dienomis, kai elektros buvo suvartojama mažiau.
15min verdiktas: melas. Aštuoniskart didesne nei Lenkijoje elektros energijos kaina piktinamasi be pagrindo. Nurodyta kaina Lietuvoje buvo nustatyta prieš metus ir tik tiems vartotojams, kurie turėjo garantinį vienos laiko zonos planą. Vėliau kaina, paremta ankstesnio mėnesio vidutine kaina biržoje, niekada nesiekė tokių aukštumų, o dabar abiejose šalyse yra panaši.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
