Elektros kaina buitiniam vartotojui susideda iš keleto dedamųjų.
Pirma dedamoji. Elektros energijos įsigijimo kaina
Kad ir kaip keistai beskambėtų, didžiausią „elektros kainos“ dalį šiandien sudaro būtent... elektros kaina. Ją Lietuvos tiekėjai įsigyja „Nord Pool“ biržoje.
„Grynosios elektros“ kainos dydis tarife priklauso nuo kliento sutarties – klientui esant visuomeniniame tiekime ar pasirinkus fiksuotą elektros tiekėjo sutartį, būtent toks tarifas „už elektrą“ ir turi būti garantuojamas sutartą laikotarpį. Vis dėlto kisti gali kitos dedamosios.
Nepriklausomų tiekėjų klientams elektros įsigijimo kainos dalis valstybės nėra reguliuojama. Šalia įsigijimo kainos, elektros tiekėjai dar prideda tiekimo / aptarnavimo įkainį ir tiekėjo maržą.
Vartotojui pasirinkus lanksčius, su birža susietus tarifus, grynosios elektros kaina bei tarifo dydis vartotojui kinta, įprastai kas mėnesį, priklausomai nuo kainų biržoje.
Pavyzdžiui, liepos mėnesį „Nord Pool“ biržoje vidutinė elektros kaina buvo 305,36 euro/MWh, todėl tokiu atveju grynoji elektra lankstų planą pasirinkusiam vartotojui kainuotų 30,536 ct/kWh. O fiksuotą planą pasirinkęs vartotojas iki sutarties pabaigos ir mokės sutartą kainą, nepriklausomai nuo mėnesinės kainos biržoje.
Garantinis tiekimas – tai dar viena elektros tiekimo paslaugų rūšis, taikoma tiems, kurie laiku nepasirinko nepriklausomo elektros tiekėjo arba nutraukė sutartį su juo, nepasirašė naujos.
Tai beveik visais atvejais brangesnis pasirinkimas nei tie lanksčių planų variantai, kuriuos atitinkamą mėnesį rinkoje siūlo tiekėjai.
Garantinis tiekimas, taip pat kaip ir lankstūs tiekėjų planai, yra susieti su biržos kainomis. Tačiau skirtingai nei lankstiems tiekėjų planams, „Nord Pool“ įsigyjamai elektrai dar taikomas papildomas 25 proc. antkainis, nustatytas valstybės. Tokia priemonė iš esmės skirta paskatinti vartotojus pasirinkti nepriklausomus tiekėjus.
Garantinio tiekimo kainos yra perskaičiuojamos kas mėnesį, pagal praėjusio mėnesio biržos kainų vidurkį. Taigi įsigyjamos elektros kainos dalis rugpjūčiui buvo apskaičiuota pagal liepos vidurkį (30,5 ct/kWh) dauginant jį iš 1,25 koeficiento.
Kaip ir visoms prekėms ir paslaugoms Lietuvoje, taip ir elektrai taikomas pridėtinės vertės mokestis (PVM). Elektra ir kitos su ja susijusios paslaugos apmokestinamos standartiniu tarifu – 21 proc.
Antra dedamoji. Persiuntimo paslaugos kaina ir skirstymo paslaugos
Reikšmingą, nors šiandien ir ne tokią didelę dalį galutiniame elektros tarife sudaro valstybės reguliuojama dalis, pridedama prie aukščiau minėtos elektros įsigijimo kainos. Už šių kainų reguliavimą atsakinga Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).
Valstybės reguliuojamą dalį sudaro elektros energijos perdavimo, skirstymo ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokesčiai.
Pagrindinę reguliuojamos tarifo dalies kainą sudaro „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) persiuntimo mokestis.
Paskutinį kartą šie tarifai buvo perskaičiuoti liepos 1 d. dieną, tąkart elektros persiuntimo paslaugos tarifai padidėjo maždaug 1,5 cento už kilovatvalandę, lyginant su 2022 m. I pusmečiu.
Konkretūs persiuntimo tarifai priklauso nuo pasirinktų planų, laiko zonų, taip pat nuo to, iš kokios įtampos tinklų gaunama elektra.
Pavyzdžiui, persiuntimo paslaugos tarifai vienos laiko zonos planus pasirinkusiems tiekėjų klientams nuo liepos 1 d. tai kainuoja 0,079 euro/kWh.
Visus įkainius galite rasti čia.
Reikėtų atsižvelgti į tai, kad net jeigu ilgalaikėje fiksuotoje sutartyje yra nurodytas vienoks bendras tarifas, o sąskaitose tam tikru metu pradeda figūruoti kitoks tarifas, greičiausiai šis pokytis bus nulemtas būtent valstybės reguliuojamos dedamosios pokyčių.
Valstybės reguliuojamai elektros kainos daliai daryti įtakos nepriklausomi tiekėjai negali. Ši kaina paprastai keičiasi du kartus per metus – sausio 1 d. ir liepos 1 d.
Buitiniai klientai, atsiskaitydami už elektros energijos persiuntimo paslaugas, taip pat privalo atsiskaityti ir už persiuntimo paslaugos buitiniams vartotojams papildomą dedamąją.
Ši dedamoji įvesta 2020 m. gegužės 7 d., įtvirtinus Elektros energetikos įstatymo pakeitimą. Ji skirta kompensuoti skirtumą tarp visuomeninio tiekėjo faktinių ir prognozuotų pagrįstų sąnaudų.
Pirmą kartą įvedus šią dedamąją, ji siekė 0,112 ct/kWh, tačiau šiandien galiojantis tarifas yra daugiau nei 10 kartų didesnis – 1,442 ct/kWh su PVM.
Trečia dedamoji. VIAP
Jau minėta VIAP (arba kitaip Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų dedamoji) yra skirta valstybės energetikos, ūkio ir (ar) aplinkos apsaugos politikos strateginių tikslų energetikos sektoriuje įgyvendinimui.
2022 m. visos VIAP lėšos skiriamos elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių (saulė, vėjas, biomasė, hidro) gamybai, jos balansavimui ir centralizuotai prekybai remti.
VIAP eilutę galite matyti sąskaitoje, bet nuo liepos 1 d. ji nedaro jokios įtakos elektros kainai, nes artimiausiam pusmečiui siekia 0 eurų/kWh.
VIAP reguliariai perskaičiuojamas. 2022 m. I pusmetį šis tarifas siekė 0,321 ct/kWh be pridėtinės vertės mokesčio (PVM), o 2021 metų II pusmetį – 1,006 ct/kWh. Jo dydį taip pat nustato VERT.
Elektros energijos įsigijimo kainos dalies valstybės kompensacija
Ne visos sąskaitos eilutės yra nepalankios vartotojui – štai nuo liepos 1 d. iki gruodžio 31 d. visiems buitiniams elektros vartotojams taikoma ir iki 9 ct/kWh siekianti kompensacija.
Ji taikoma iki 24 ct/kWh ribos. Tai reiškia, kad šį pusmetį visi klientai, kurių pasirašytose sutartyse užtvirtinti 24–33 ct/kWh tarifai, mokės vienodą 24 ct/kWh kainą.
Tie, kurių planų tarifas viršija 33 ct/kWh, gaus maksimalią 9 ct/kWh kompensaciją: taip, pavyzdžiui, 40 ct/kWh kaina iki metų pabaigos virsta 31 ct/kWh.
Kas nutiks po sausio 1 d., kol kas nėra aišku, nes dėl galimo kompensacijų mechanizmo nuo sausio 1 d. dar nėra apsispręsta.
Vis dėlto linkstama vienokiu ar kitokiu būdu kompensacijas pratęsti – šią savaitę premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad 2023 m. biudžete numatoma skirti 0,5–1 mlrd. eurų dujų ir elektros kainų kilimui kompensuoti.
Papildomos dedamosios ir tiekėjų nuolaidos
Elektros kainą gali sudaryti ir daugiau įvairių dedamųjų, su kuriomis sutinka klientas pasirašydamas sutartis. Vis dėlto jos priklauso nuo konkretaus tiekėjo, šis apie jas klientą privalo aiškiai informuoti prieš pasirašant sutartį.
Kai kurie elektros energijos tiekėjai siūlo keletą papildomų paslaugų, pavyzdžiui, „žaliuosius planus“.
Nepriklausomas tiekėjas „Elektrum Lietuva“ naujiems klientams siūlo prie savo elektros sąskaitos pridėti papildomą 1,50 euro mėnesinį mokestį, tačiau už tai įsipareigoja, kad visas kliento suvartojamas elektros energijos kiekis bus perkamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
Tiekėjai prie sąskaitos gali pridėti ir kasmėnesinius abonentinius mokesčius. Pavyzdžiui, „Enefit“ besirenkantiems lankstų biržos planą papildomai kas mėnesį priskaičiuoja 2,99 euro, o fiksuotų planų klientams jokios priemokos netaiko.
Norėdami prisivilioti klientų, elektros tiekėjai naujiems klientams siūlo įvairių nuolaidų, pavyzdžiui, pirmus kelis sutarties galiojimo mėnesius už elektrą mokama mažiau.
Savaime suprantama, šios nuolaidos taip pat atskaitomos iš sąskaitos.
Tiesa, jeigu terminuotą planą pasirinkęs klientas neišbūna pilno sutarties laikotarpio, anksčiau laiko nutraukus sutartį jiems gali tekti minėtas nuolaidas grąžinti, jeigu sutartyje nėra nurodyta kitaip.
