Šių metų sausį iš atsinaujinančios energetikos projektų vystytojų „Litgrid“ gavo 22 prašymus išduoti išankstines prijungimo sąlygas vėjo ir saulės energijos gamybos projektams. Tai daugiau nei per penkis pirmuosius 2021 m. mėnesius, kai iš viso pateikta 20 prašymų.
Iš 22 per sausį pateiktų prašymų, 10 yra vėjo energijos projektai, kurių bendra galia siektų 304 MW, o 12 – saulės energijos, kurių bendra galia – 668 MW. Iš viso per 2021 metus pateikti 68 prašymai, kurių bendra galia viršija 9000 MW, o 2020 metais tokių paraiškų buvo 38. Kreipimasis dėl išankstinių prijungimo sąlygų nereiškia, kad elektrinės bus pastatytos, tačiau tai rodo vystytojų susidomėjimą investuoti į atsinaujinančią energetiką konkrečioje vietovėje.
„Padidėjusį aktyvumą stebime maždaug nuo praėjusių metų vidurio. Dideliems atsinaujinančių energijos šaltinių, ypač vėjo, projektams nebereikalingos valstybės subsidijos, jie yra pelninga investicija savaime. Todėl vystytojai skuba naudotis galimybėmis prijungti elektrines prie perdavimo tinklo – skirtingose vietovėse turime skirtingus pajėgumus.
Būtent todėl ir reikalingos mūsų kaip operatoriaus išduodamos prijungimo sąlygos, kurios padeda įvertinti, ar konkrečios galios elektrinė gali būti prijungta prie perdavimo tinklo, ar visgi tame taške reikalingas perdavimo tinklo stiprinimas atliekant investicijas, kurias, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, skiria vystytojas. Pavyzdžiui, Vakarų Lietuvoje erdvės naujoms vėjo elektrinėms šiuo metu iš esmės beveik neturime, todėl vystytojai pradėjo teikti paraiškas statyti elektrines šalies rytuose. Nors vėjas čia paprastai būna kiek silpnesnis, besikeičianti rinkos situacija augina susidomėjimą įrengti elektrines ir kituose Lietuvos regionuose“, – sako „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.
Bendrovė, siekdama projektų vystytojams suteikti daugiau aiškumo ir taip paskatinti investicijas į atsinaujinančių elektrinių statybą, netolimoje ateityje planuoja parengti virtualų prijungimo žemėlapį, kuriame vystytojai galės matyti, kiek ir kur generacijos pajėgumų galima įrengti.
Konkurencingumas ir Žaliasis kursas
Pasak R.Masiulio, investuoti į naujus tvarius elektros gamybos pajėgumus skatina tiek pingančios technologijos, tiek dėl brangstančio iškastinio kuro bei augančių taršos leidimų kainų mažėjantis šiluminių elektrinių konkurencingumas, tiek bendras visuomenės postūmis rinktis tvarius sprendimus.
„Investicijas skatina ir vis labiau integruojamos rinkos – čia savo vaidmenį suvaidina tarptautinės jungtys, tokios kaip „LitPol Link“, „NordBalt“ ir šiuo metu įgyvendinama „Harmony Link“. Vis daugiau prekiaujame su kitomis Europos šalimis, vis daugiau mūsų rinkas veikia tos pačios tendencijos. Pavyzdžiui, Vokietijai atsisakant atominės energetikos ir tuo pačiu visai Europai renkantis Žaliąjį kursą ir siekiant kuo daugiau vartoti elektros iš atsinaujinančių išteklių, iš vėjo pagaminta elektra visame regione, įskaitant ir Lietuvą, tampa dar labiau paklausiu produktu“, – teigia R.Masiulis.
Šiuo metu Lietuvoje statoma (t. y., pasirašytas ketinimų protokolas, išduotos prijungimo sąlygos arba pasirašyta sutartis su „Litgrid“) 20 atsinaujinančių energijos išteklių elektrinių: 18 vėjo, 1 saulės ir 1 biomasės. Bendra jų visų galia yra 1045 MW. Palyginti, dar 2020 m. visų šalyje veikusių atsinaujinančių išteklių elektrinių galia siekė 936 MW.
Galimybes praplės sinchronizacija
„Litgrid“ šiuo metu įgyvendina sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektą, kurio metu stiprinamas šalies perdavimo tinklas, tiesiama nauja jūrinė jungtis su Lenkija „Harmony Link“. Šie darbai palengvins prie perdavimo tinklo papildomų 960 MW atsinaujinančių išteklių energijos sausumoje prijungimą.
Ruošiantis sinchronizacijai šalyje taip pat bus įrengti 3 sinchroniniai kompensatoriai. Šie įrenginiai prisideda prie elektros perdavimo patikimumo, palaikydami inerciją tinkle. Tai ypač aktualu ruošiantis vis daugiau energijos gaminti atsinaujinančių išteklių elektrinėse, kurios, skirtingai nei tradicinės šiluminės elektrinės, nepalaiko sistemos inercijos.
Pagal Energetikos ministerijos iškeltus tikslus, 2030 m. bendra saulės ir vėjo generacijos galia Lietuvoje galės pasiekti 7000 MW, iš kurių 3600 MW sudarys sausumos vėjo, 1400 MW – jūrų vėjo ir 2000 MW – saulės elektrinės.
Lietuva siekia 2050 m. visą suvartojamą elektros energiją gaminti iš atsinaujinančių išteklių.
