Pasenusi elektrinė, kurią šiuo metu iš Vilniaus šilumos tinklų nuomojasi Prancūzijos koncerno „Dalkia“ valdoma „Vilniaus energija“, į biokurą deginančią jėgainę turėtų būti rekonstruota iki maždaug 2018-ųjų.
Darbo grupė be „Lietuvos energijos“ atstovų
„Rugsėjo mėnesį Vilniaus miesto taryba priėmė sprendimą pasirašyti ketinimų protokolą su „Lietuvos energija“, taip pat sudaryti darbo grupę, kuri nagrinėtų, ką ir kaip turėtų daryti Vilniaus miestas, kad sumažintų šilumos kainą. Šią savaitę darbo grupė apsisprendė dėl elektrinės projekto, kitą savaitę teiksime siūlymą miesto tarybai“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė Artūras Zuokas. Tačiau „Lietuvos energija“ pareiškė, kad į šią darbo grupę jos atstovai nebuvo pakviesti.
Naujos elektrinės šilumos galia siektų 540 megavatų (MW), elektros galia – 180 MW.
Anot mero, projektas kainuos 720 mln. litų: „Mums reikia 60 proc. Europos paramos šiam projektui“.
Anot mero, projektas kainuos 720 mln. litų: „Mums reikia 60 proc. Europos paramos šiam projektui.“
Likusias investicijas turėtų padengti planuojama įkurti bendra Vilniaus šilumos tinklų ir „Lietuvos energijos“ įmonė.
„Yra galimybė siekti ir didesnės paramos, likusią sumos dalį Vilniaus šilumos tinklai, kurie būtų atsakingi už šito projekto įgyvendinimą, galėtų skolintis, kredituoti iš bankų“, – sakė Vilniaus meras.
„Lietuvos energija“ atsiribojo nuo mero
Po A.Zuoko spaudos konferencijos „Lietuvos energija“ skubiai išplatino pranešimą spaudai, kuriame atsiribojo nuo mero teiginių.
„Lietuvos energija“ atsiriboja nuo Vilniaus miesto mero Artūro Zuoko pateiktos informacijos apie planuojamas investicijas į Vilniaus trečiąją termofikacinę elektrinę. Mero pateiktoje informacijoje yra minima darbo grupė, kuri neturi nieko bendro su Vilniaus šilumos tinklų ir „Lietuvos energijos“ pasirašytu ketinimo protokolu. Minima darbo grupė buvo suformuota 2014.01.29 Vilniaus miesto tarybos sprendimu Nr. 1-1673. Darbo grupėje „Lietuvos energijos“ atstovų nėra ir dalyvauti jie kviečiami nebuvo“, – teigiama pranešime.
„Šiandien Vilniaus miesto savivaldybė visuomenei pateikė informaciją, kuriai mes nepritariame. Tai buvo vienašališkas savivaldybės sprendimas, nesuderintas su mumis, kaip projekto partneriais“, – sakė „Lietuvos energijos“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius dr. Dalius Misiūnas.
Vilniaus savivaldybė: A.Zuokas kalbėjo apskritai apie projektą
Vėliau Vilniaus savivaldybės atstovai BNS pranešė, jog spaudos konferencijoje A.Zuokas kalbėjo apskritai apie Vilniaus termofikacinės elektrinės modernizavimo projektą. Anot jų, meras neturėjo galvoje planuojamo projekto su „Lietuvos energija“.
Vilniaus šilumos tinklų vadovas Arūnas Keserauskas BNS sakė, kad apie darbo grupės sprendimą „Lietuvos energija“ buvo informuota praėjusią savaitę. Jis teigė, kad tai alternatyva, kurią nusprendus įgyvendinti galėtų dalyvauti ir „Lietuvos energija“.
„Tiesiog šilumos tinklai turi pateikti savo akcininkui alternatyvą, kaip būtų galima sumažinti šilumos kainas gyventojams. Jis gali būti bendras projektas, bet pirmiausia turime žinoti, ką darome, turime turėti techninį sprendinį“, – BNS sakė A.Keserauskas.
Jis teigė, kad kai bus sprendžiama, kaip įgyvendinti projektą, bus svarstomos įvairios bendradarbiavimo alternatyvos: „Kada apie įgyvendinimo būda spręsime, tai bus įvairūs variantai svarstomi - ar vieni Vilniaus šilumos tinklai, ar kartu su „Lietuvos energija“ ir kiti variantai, bet pirmiausia reikia žinoti, kokį projektą darome“.
Šiluma atpigtų 22 proc.?
A.Zuokas sakė, kad tarybai pritarus darbo grupės siūlymui, bus parengtas konkretus investicijų projektas.
„Vilniaus miesto šilumos tinklai kartu su konsultantais („KPMG Lietuva“ – BNS) parengtų investicinį projektą bei paraišką Europos Sąjungai“, – teigė meras.
Jis tikino, kad šilumos kaina sostinėje turėtų atpigti maždaug 22 proc. iki 18,4 cento už kilovatvalandę, miestui katilinė galėtų tiekti iki 70 proc. reikalingos šilumos energijos.
A.Zuokas tikino, kad šilumos kaina sostinėje turėtų atpigti maždaug 22 proc. iki 18,4 cento už kilovatvalandę, miestui katilinė galėtų tiekti iki 70 proc. reikalingos šilumos energijos.
Vilniaus šilumos tinklų vadovas Arūnas Keserauskas teigė, kad dalį elektros jėgainė suvartotų pati, o kita dalis, pateikta į bendrus tinklus, patenkintų apie 6-15 proc. Lietuvos poreikio.
„Panaudojus dalį pagamintos elektros savo poreikiams, gautųsi 150 megavatų. Tokiu galingumu dirbant mes užtikrintume bendrą 6 proc. poreikio elektrai, o jeigu kondensaciniu režimu, tai apie 15 proc.“, – spaudos konferencijoje teigė A.Keserauskas. Pasak jo, elektros kaina galėtų siekti daugiau nei 13 centų už kWh.
Anot A.Zuoko, planuojama, kad elektrinės rekonstrukcija prasidėtų 2016 metais, o darbai truktų apie dvejus metus.
Pernai spalį Vilniaus savivaldybė, Finansų ministerija, „Lietuvos energija“ ir Vilniaus šilumos tinklai pasirašė ketinimų protokolą dėl elektrinės rekonstrukcijos. Susitarime numatoma, kad Vilniaus šilumos tinklai ir „Lietuvos energija“ įsteigs bendrą įmonę, kuri įgyvendins projektą.
Dokumentas numato rekonstruoti trečiąją Vilniaus termofikacinę elektrinę, pritaikant ją biokurui arba komunalinėms atliekoms. Elektrinė vėliau bus perduota „Lietuvos energijai“.
