A.Sekmokas ramiai sutiko žinią apie tai, kad Lietuva taip ir neįrodė „Gazprom“ kaltės arbitraže. Nors tam išleido milijonus eurų.
„Mes teikėme skundą Komisijai dėl monopolinių veiksmų. Europos Komisija padarė pranešimą dėl pažeidimo, bet daugiau mes nieko neišgirdome, nebuvo jokio konkretaus sprendimo. Tad jei Briuselis nesiryžta priimti to, tai kodėl arbitražas turi“, – 15min teigė buvęs energetikos ministras.
Praėjusių metų balandžio 22 dieną Europos Komisija pareiškė, kad koncernas galėjo nustatyti nesąžiningas dujų kainas bei piktnaudžiauti padėtimi. Tačiau tai nebuvo galutinis verdiktas. Briuselis sakė palauksiąs „Gazprom“ argumentų, ir tada apsispręs. Išvados iki šiol yra nepateiktos.
„Jei būtų buvęs sprendimas, Stokholmo arbitražas būtų nusprendęs kitaip. Būtume galėję tikėtis teigiamo sprendimo“, – šiandien sako A.Sekmokas.
Kodėl Briuselis nebaudžia „Gazprom“ už politines dujų kainas Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms?
„Koncernas yra didelis dujų tiekėjas Europai. Todėl ir toliau bandoma palaikyti ekonominius santykius su Rusija. O Rytų Europos šalių argumentai čia nėra svarbūs“, – mano buvęs energetikos ministras.
Be to, jis priminė ir birželio 16 dieną vykusį Europos Komisijos vadovo Jeano Claude'o Junckerio vizitą Sankt Peterburge, kur jis susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„Todėl aš manau, kad dėl šiandieninės situacijos atsakomybę turi prisiimti Europos Komisija. Akivaizdu, kad didelė šalis jai daro įtaką“, – mano A.Sekmokas.
Tai buvo gera derybinė taktika?
„Kadangi tokių ar panašių precedentų nėra daug, tai sudėtinga apskritai lūkesčius konkretesnius turėti dėl šios bylos baigties. Manau, kad sprendimas reiškia, kad dalis Lietuvos pusės argumentų buvo patvirtinti – tai, kas susiję su buvusiu interesų konfliktu, „Gazprom“ esant ir „Lietuvos dujų“ akcininkei, ir tiekėjai“, – paklaustas, ar jį nustebino arbitražo sprendimas, 15min sakė TSPMI vadovas Ramūnas Vilpišauskas.
Tiesa, faktas, kad Lietuvai nebuvo priteista prašoma suma, R.Vilpišausko teigimu, rodo, rodo, kad pritrūko tam argumentų.
„Šia prasme pats bylos inicijavimas labiau pasiteisino kaip taktinė derybinė priemonė nei kaip mėginimas, kad būtų pripažinta padaryta žala ir ji būtų kompensuota“, – sakė jis.
Nors Lietuva iš „Gazprom“ ir neatgaus 1,4 mlrd. eurų permokos už gamtines dujas, kitų pasekmių šaliai arbitražo sprendimas neturės.
„Nemanau, kad toks sprendimas turėtų kokią nors reikšmingesnę įtaką, nes situacija Lietuvoje nuo 2012 metų reikšmingai pasikeitė ir „Gazprom“ jau nėra vienintelis gamtinių dujų tiekėjas. Pasikeitė ir reguliavimo aplinka, ir paties „Gazprom“ vaidmuo Lietuvos energetikoje. Būtent dėl šių pokyčių šis sprendimas nebėra toks reikšmingas, jis tiesiog reiškia, kad ne visi lūkesčiai pasiteisino, kurie buvo siejami su šia byla“, – kalbėjo TSPMI vadovas.
