Energetikos ministerija dar metų pradžioje žurnalistams pristatė 5 būdus, kaip būtų galima riboti Astravo AE pagamintos energijos patekimą į Lietuvą. Daugiau apie juos galite paskaityti čia: „Pati pati“ Astravo atominė elektrinė: Baltarusijai moderniausia, Lietuvai – pavojingiausia.
Tuomet sprendimo dėl konkrečių veiksmų ir vėl nebuvo priimta, nuspręsta pasikonsultuoti su mokslininkais. Ketvirtadienį Energetikos ministerijoje Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai kartu su „Litgrid“ pristatė tokios studijos rezultatus.
Dedame daug vilčių į tarptautinį bendradarbiavimą. Kol kas dar daug ką reikia padaryti, – sakė R.Masiulis.
„Iki šiol iš Baltarusijos pusės daugiau matėme imitaciją tų procesų, kurie yra įprasti atominės elektrinės statyboms. (...) Dedame daug vilčių į tarptautinį bendradarbiavimą. Kol kas dar daug ką reikia padaryti. Nes ne tik mes, bet ir Baltarusija kalbasi su Briuseliu, pateikia jam pozityvią liniją“, – ketvirtadienį sakė energetikos ministras Rokas Masiulis.
Jam nerimą kelią faktas, kad „Rosatom“ savo statomoms elektrinėms taiko skirtingus standartus, o Baltarusijos atveju – žemesnius. Pavyzdžiui, nėra rengiama elektrinės apsauga nuo orlaivių.
Planuojant ir statant jėgainę nustatyti tarptautinių Espo ir Orhuso konvencijų pažeidimai.
„Ar tikrai prižiūrima, kad medžiagos iš statybų aikštelės nedingsta, kad jos yra aukščiausios kokybės? Kokios bus apsaugos sistemos?“ – Lietuva, R.Masiulio teigimu, Baltarusijai dėl Astravo AE turi tikrai nemažai klausimų.
Pristatė penkias alternatyvas
Studiją, kurią parengė KTU mokslininkai, Energetikos ministerijos specialistai pamatė likus vos valandai iki susitikimo su žurnalistais.
„Pristatome tai, ką per mėnesį laiko padarėme, kaip buvo liepta premjero. Ateityje gali atsirasti naujų techninių sprendimų“, – sakė R.Masiulis.
„Litgrid“ generalinio direktoriaus Daivio Virbicko teigimu, mokslininkai nagrinėjo penkias alternatyvas.
- Visų elektros perdavimo linijų tarp Baltijos šalių ir Baltarusijos/Rusijos išjungimas
„Tai yra viena tvariausių alternatyvų, vedanti į sinchronizaciją su Europa. Tačiau iškyla problema, kaip ir visų alternatyvų atveju, tai yra regioninis bendradarbiavimas generavimo atžvilgiu. Išjungus linijas, atsiras problema, kaip balansuoti sistemą“, – sakė prof. dr. Saulius Gudžius, KTU Elektros energetikos sistemų katedros vedėjas, studiją atlikusios mokslininkų darbo grupės vadovas.
Trūkstant įprastinių elektros energijos generavimo pajėgumų, ant plauko pakibtų ir atsinaujinančios energetikos plėtra. Ši alternatyva yra viena brangiausių.
Pasak mokslininko, rengiant alternatyvas, numatyta, kad elektros tiekimas Kaliningradui bus užtikrintas.
- Visų Lietuvos-Baltarusijos elektros perdavimo linijų išjungimas.
Ši alternatyva iki galo neužtikrintų, kad į Lietuvą nepatektų baltarusiška elektra, didmeninę elektros kainą išaugintų 7,2 Eur/MWh, pareikalautų nemažų investicijų į perdavimo infrastruktūrą – apie 50 mln. eurų.
- Nuolatinės srovės keitiklio statyba Ignalinos AE pastotėje
Vien tokio keitiklio kaina svyruotų nuo 90 iki 150 mln. eurų, bendros investicijos į perdavimo infrastruktūrą gali siekti ir 200 mln. eurų.
Tai, mokslininko teigimu, yra didelės lėšos. Be to, neaiški yra keitiklio vieta, apie ją reikėtų kalbėti tada, kai bus aiškus sinchronizacijos planas.
- Trijų elektros perdavimo linijų iš Ignalinos AE į Baltarusiją išjungimas
Didmeninę elektros kainą tai išaugintų 3 Eur/MWh, papildomai investuoti reikėtų 20 mln. eurų.
- Rinkos prekybos baltarusiška elektra ribojimas
Šios alternatyvos poveikis didmeninei elektros kainai būtų apie 3 euro centus (už MWh), pabrėžė mokslininkas. R.Masiulio teigimu, tokiam ribojimui Lietuva jau yra pasiruošusi.
„Tai yra elektros neįleidimas į mūsų biržą. Fiziniai srautai gali būti – jie tam tikra prasme palaiko sistemos stabilumą. Už elektros tekėjimą niekas negauna pinigų, bet sistema yra stabilesnė“, – aiškino R.Masiulis.
Mokslininkų teigimu, taip pat būtina, prieš priimant sprendimą, išnagrinėti jas teisės požiūriu.
Mokslininkai paskaičiavo, kiek Lietuvai galėtų kainuoti įvairių šių alternatyvų taikymas. Pirmoji, kuri įvardijama kaip stabiliausia, reikalautų didelių investicijų į perdavimo struktūrą (apie 80 mln. eurų), be to, padarytų didžiausią įtaką elektros kainoms (+10,5 Eur/MWh).
Be tarptautinės teisės specialistų išvadų, sprendimo dėl šios alternatyvos taip pat negalima priimti.
Štai kokį „kainoraštį“ pateikė mokslininkai.
