Tai paaiškėjo per susitikimą Prezidentūroje, kur šalies vadovas Gitanas Nausėda kalbėjosi su premjeru Sauliumi Skverneliu ir keliais kitais ministrais.
Prezidento patarėja Asta Skaisgirytė paskelbė, kad Lietuvos elektros sistemos operatorius „Litgrid“ gavo pranešimą iš Baltarusijos kolegų, jog pirmasis reaktorius bus paleistas lapkričio 1–10 dienomis.
Pasak jos, antradienį Baltarusijai bus išsiųsta protesto nota, kur bus nurodyta, jog Lietuva nesutinka su neatsakingu paleidimu, jog elektrinė „kelia grėsmę Europos Sąjungos ir Lietuvos piliečių saugumui“. Joje taip pat bus pareikalauta sustabdyti reaktoriaus energetinį paleidimą.
Baltarusija dar rugpjūtį pradėjo kelti branduolinį kurą į pirmąjį jėgainės reaktorių. Energetinis paleidimas reiškia, kad Astravo AE bus pradėta gaminti elektra.
Padarė ne viską
Prezidentas prieš tris mėnesius šaukė Valstybės gynimo tarybą sutarti, ką dar reikia padaryti, norint pasirengti galimoms branduolinėms nelaimėms šalies kaimynystėje.
Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė sakė, kad institucijos, vykdydamos pasirengimą, suplanavo atlikti 33 pirkimus reikalingoms priemonėms įsigyti.
Iki 2023 metų turėtume visi sakyti, kad esame pasirengę.
Vis dėlto iki šiol atlikta tik dešimt pirkimų.
Pasak ministrės, reikalingų darbų nepadarė ir savivaldybės. Paprašyta pažymiu įvertinti savivaldos pasirengimą, ji nurodė šešetą su pliusu–septynetą.
„Tai, kas atrodo ne šiandien ir toli, mes dažnai nustumiame į antrąjį planą“, – kalbėjo R.Tamašunienė.
Vis dėlto ji sakė, kad pasirengimo požiūriu naudinga buvo COVID-19 pandemija, nes padėjo pagerinti sąveiką tarp institucijų.
Pasak ministrės, ateityje institucijos turės parengti naują civilinės saugos koncepciją, o atnaujintą Civilinės saugos įstatymą Vyriausybė svarstys jau trečiadienį.
Politikė tvirtino, kad teisės aktų pokyčiais siekiama atsisakyti perteklinių sprendimų priėmimo grandžių, kad jis būtų greitesnis.
R.Tamašunienė sakė, kad Vyriausybė planuoja per artimiausius kelerius metus į pasirengimą nelaimėms Astravo AE investuoti beveik 140 mln. eurų.
Ji tikino, kad visiškai atnaujinti civilinės saugos sistemos modelį, besirengiant galimiems incidentams, planuojama per trejus metus.
„Iki 2023 metų turėtume visi sakyti, kad esame pasirengę, žinome, kaip elgtis, jeigu nutiktų nelaimė“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė.
„Bet tai nereiškia, kad dabar to nedarome. Visomis įmanomomis priemonėmis dirbame“, – pridūrė ji.
Jodo tablečių dalybos
Netoli Astravo AE esančiose savivaldybėse jau kurį laiką gyventojams dalijamos jodo tabletės.
Vis dėlto tablečių negauna faktiniai jų gyventojai, kurie deklaravę gyvenamąją vietą kitur. Tokių žmonių daugiausia yra Vilniuje.
R.Tamašunienė sakė, kad jeigu vietos savivaldybė neras būdų šiai problemai išspręsti, jodo tabletės gali būti dalijamos ten, kur yra daugiausia žmonių, Vilniuje nedeklaravusių gyvenamosios vietos, pavyzdžiui, universitetuose.
„Kol kas galime patobulinti tą dalinimo per vaistines modelį, tik reikia sugalvoti algoritmą, kaip tie žmonės galėtų identifikuoti save kaip esantys Vilniuje ilgą laiko tarpą“, – teigė ministrė.
Nors gyvena Vilniaus rajone, ji prisipažino dar pati nepasiėmusi tablečių iš seniūnijos, nes nerado tam laiko.
„Būtinai tą padarysiu ir raginu kitus tą padaryti nedelsiant“, – kalbėjo R.Tamašunienė.