Tačiau būsimos atliekų deginimo jėgainės statyba kelia dar vieną problemą – svarstoma, kaip padidinti dujų vartojimą po to, kai ji pradės veikti, nes sumažėjęs dujų naudojimas didins jų kainą.
„Turi būti duomenys lyginami su naujausiais duomenimis ir pagal tai daromos išvados apie projekto naudą. Iš esmės, mes kalbėjome apie tai, kad „Lietuvos energija“ turi pateikti raštu įsipareigojimus šilumos kainų, dėl vartų mokesčių ir kitų sąlygų. Informacija turi būti pateikiama viešai ir skaidriai“, – po susitikimo su „Lietuvos energijos“ vadovu antradienį BNS sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
„Mes kalbame apie pakankamai siaurus kainos rėžius, kurie būtų „Lietuvos energijos“ įsipareigojimu. Mes tą projektą matome kaip pakankamai pelningą ir mano esminis klausimas, kad šiame etape turime apginti vartotojus, kad nebūtų pelnomasi vartotojų sąskaita ir šilumos kaina būtų kuo žemesnė“, – pridūrė ministras.
Jo teigimu, bendrovei įsipareigojus dėl kainos, bus pasirašytas projekto finansavimo sąlygų aprašas, atveriantis kelią europinės paramos skyrimui.
D.Misiūnas BNS teigė, kad bendrovė yra suskaičiavusi, kiek kainuos šilumos gamyba ir artimiausiu metu pateiks duomenis ministerijai.
„Skaičiuojant pagal šios dienos prielaidas, jeigu šiandien jėgainė veiktų, galėtume šilumą pagaminti 35 proc. pigiau negu vidutinė svertinė kaina 2016 metais Vilniuje. Vienos šilumos megavatvalandės kaina sieks 19-20 eurų“, – BNS sakė D.Misiūnas.
Ž.Vaičiūną neramina ir tai, kad pradėjus veikti atliekas deginančiai jėgainei, gerokai sumažės dujų vartojimas, dėl to pabrangs SGD terminalo išlaikymas, o kartu – ir dujų kaina.
„Kalbėjome apie dujų vartojimo klausimą sprendimo. Dėl atliekų deginimo ir biokuro dalies mažėja dujų vartojimas. Apskritai bendras Lietuvos dujų vartojimas sumažėja labai stipriai – nuo 10 iki 20 proc., priklausomai, ar skaičiuojame su ar be „Achemos“. Čia matau grėsmę, kad mažėjantis vartojimas, tie patys infrastruktūros kaštai gali kelti dujų kainą pakankamai ženkliai“, – teigė ministras.
Anot jo, problemą, kaip galima kompensuoti dujų vartojimo kritimą Vilniuje, norima spręsti jau dabar.
„Aš suprantu, kad šiame etape „Lietuvos energija“ negali pateikti konkretaus plano, konkretaus būdo, tačiau turime užfiksuoti, kad suprantame, jog įgyvendinus projektą, sumažės dujų vartojimas, kas ilgalaikėje perspektyvoje – nuo 2019 metų – turėtų neigiamą įtaką ir dujų kainai. Tą klausimą turime spręsti dabar, o ne po to, kai pradės veikti jėgainė“, – sakė Ž.Vaičiūnas.
Anot D.Misiūno, kol kas sudėtinga pasakyti, kokie projektai galėtų padidinti dujų vartojimą – tai priklausys ir nuo valstybės politikos.
„Sutarėme, kad dirbsime kartu, kaip subalansuoti šituos dalykus. Priklausys nuo to, kokia bus valstybės politika – jei jos politika bus vystyti dujinius pajėgumus, mes, kiek galėsime, prisidėsime prie to“, – teigė „Lietuvos energijos“ vadovas.
„Lietuvos energijos“ įgyvendinamas jėgainės projektas sunkiai skinasi kelią – bendrovė su Vilniaus valdžia derasi dėl trečios termofikacinės elektrinės išpirkimo, nes tik tokiu atveju savivaldybė išduos galutinius jėgainės statybai būtinus leidimus. Susitarti dėl jos išpirkimo kainos tikimasi iki balandžio pabaigos, nors procesas stringa jau daugiau ne metus.
Vilniaus kogeneracinės jėgainės jau pasirašytų rangos ir įrangos sutarčių vertė siekia 328 mln. eurų.
