Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas anksčiau teigė tikintis, kad Vyriausybė strategiją patvirtins rugpjūtį, kad Seimas galėtų ją priimti rudens sesijoje.
Projekte numatyta, kad Lietuva visą elektrą ateityje turėtų pasigaminti pati, o didžiąją dalį – 80 proc. – visos sunaudojamos energijos šalis turėtų gauti iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI).
Keliamas tikslas, kad 2020 metais pastarieji šaltiniai pagamins 30 proc., 2030 metais – 45 proc., o 2050 metais – 100 proc. elektros.
Ministerijos teigimu, iki 2020 metų vėjo elektrinėms bus skirta papildoma 250 megavatų galios kvota, ši energijos rūšis taps pagrindine Lietuvoje.
„Nors AEI technologijos nuolat tobulėja, o įrangos kaina mažėja, iš AEI pagaminta energija šiuo metu dar negali konkuruoti rinkoje. Todėl energijos iš AEI gamyba yra remiama, ir tai bus tęsiama iki šaliai ekonomiškai ir techniškai priimtinos AEI plėtros ribos bei iki kol energijos iš AEI gamyba pasieks rinkos kainą“, – teigiama projekte.
Strategijos projekte nurodoma, kad dujos iki 2050 metų bus pereinamasis kuras, suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas turėtų tiekti dujas Baltijos šalims, Lenkijai ir Ukrainai, o elektros tinklų sinchronizavimo projektas išskiriamas kaip vienas svarbiausių.
Atsijungti nuo rusiškos elektros sistemos ir sinchronizuoti tinklus su kontinentine Europa numatyta iki 2025 metų. Įgyvendinus šį projektą ir nutiesus Lietuvos ir Lenkijos dujų jungtį (GIPL), bus užbaigta šalies energetikos sistemos integracija į Europos Sąjungą.
Siekiant sinchronizuoti tinklus, iki 2019 metų turi būti atliktas Lietuvos, Latvijos ir Estijos izoliuoto darbo bandymas, kai visą elektrą šalys pasigamins pačios. Be to, Baltijos valstybėse iki 2025 metų turi būti pastatyta 200 megavatų galios jėgainė, nes kitu atveju šalyse pritrūks patikimo rezervo.
Strategijoje taip pat numatyta palaipsniui pereiti prie mažiau taršių degalų ir elektros vartojimo transporte: 2020 metais energija iš AEI transporto sektoriuje turėtų sudaryti 10 proc., 2030 metais – 15 proc., o 2050 metais – 50 proc.
Numatyta, kad iki 2030 metų įprastiniu kuru (benzinu ir dyzelinu) varomų automobilių naudojimas miestuose turėtų sumažėti 50 proc., o 2050 m. – 100 proc.
