Atpigusios dujos teikia paguodą tik tiek, kad jei dujų ir tuo pačiu iš jų gaminama šilumos kaina būtų likusi ta pati kaip praėjusį šildymo sezoną, kai kuriems miestams tektų mokėti daugiau. Mat šiemet žiemos pradžia buvo vėsesnė nei pernai.
Kaip ir ankstesniais šildymo sezonais, mažiausiai moka biokurą naudojantys miestai. Geriausias pavyzdys – Šiauliai, kur perėjus prie atsinaujinančių kuro šaltinių šiluma per metus atpigo net 27 proc.
Kaunas vėl brangininkų olimpe
Dar rudenį Kauno savivaldybė ir jos įmonė „Kauno energija“ gyrėsi, kad atsikrato vieno iš brangiausiai mokančių už šildymą miestų etiketės. Tai lėmė didėjantys biokuro jėgainių pajėgumai. Jų šią vasarą jau visiškai užteko pašildyti vandeniui butuose. Tačiau atvėsus orams ir pradėjus šildyti radiatorius, teko pirkti dujas iš Kauno termofikacinės elektrinės, kuri gamina šilumą iš gamtinių dujų. Tada situacija pasikeitė.
Šiuo metu iš penkių didžiausių šalies miestų pati brangiausia šiluma sausį buvo būtent Kaune – 7,16 euro cento už kW (pernai sausį – 8,15).
Šiuo metu iš penkių didžiausių šalies miestų pati brangiausia šiluma būtent Kaune – 7,16 euro cento už kW (pernai sausį – 8,15).
„Kauno energija“ guodžia, kad nors 2014 m. gruodį šilumos dėl vėsesnės temperatūros buvo suvartota beveik 16 proc. daugiau nei 2013 m. gruodį, bet už šildymą reikės mokėti tiek pat. „2014-ųjų gruodį šilumos kaina buvo 14,6 proc. mažesnė. Dėl to vidutinės sąskaitos už šildymą 2014 m. gruodį nebus didesnės nei už 2013-ųjų gruodį“, – teigiama bendrovės pranešime.
Šiuo metu brangiausiai besišildantis miestas yra Prienai – ten 1 kW kainuoja 9,75 euro cento.
Žada pigesnę šilumą
Įmonės „Kauno energija“ atstovas spaudai Ūdrys Staselka tikino, kad Kaunas ilgai neužsibus brangiausiai besišildančių miestų sąraše.
„Kaunas didelis miestas, jam kol kas neužtenka biokurų katilinių pajėgumų, dėl to nemaža šilumos dalis gaminama iš dujų. Rugsėjį, kai užteko iš biokuro gaminamos šilumos, Kaunas buvo tarp pigiausiai mokančių už šildymą, nusileidome tik Utenai. Deja, dabar situacija kita“, – kalbėjo Ū.Staselka.
Jo teigimu, didelės šildymo kainos nėra amžinos ir kitą šildymo sezoną kauniečiai sulauks mažesnių tarifų. „Sausį atidaromos Inkaro ir Petrašiūnų biokuro katilinės. Tai leis dar labiau sumažinti dujų dalį šilumos gamyboje“, – įsitikinęs Ū.Staselka.
Šiauliuose – įspūdingas kainos kritimas
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, Vilniuje sausį šilumos kaina per metus sumažėjo 10 proc., Kaune – 12 proc., Klaipėdoje – 8 proc., Panevėžyje – 2 proc.
Daugiausiai šiluma pigo Šiauliuose – 27 proc. arba nuo 7,28 euro cento už kW iki 5,34.
Daugiausiai šiluma pigo Šiauliuose – 27 proc. arba nuo 7,28 euro cento už kW iki 5,34. Bet ne dėl atpigusių dujų kaip kituose didmiesčiuose.
Pasak Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidento Vytauto Stasiūno, tai lėmė pradėjusi veikti galinga kogeneracinė biokuro jėgainė, kuri ne tik gamina šilumą, bet ir elektrą. „Už vadinamąją žaliąją elektrą mokama daugiau, tai irgi leido šiauliečiams atpiginti šilumos gamybos kaštus“, – aiškino V.Stasiūnas.
Jis pastebi, kad priešinga situacija susiklostė Vilniuje, kur šilumos kaina yra antroje vietoje tarp didmiesčių pagal brangumą (6,94 euro cento). V.Stasiūno teigimu, sostinei tenka mokėti daug daugiau nei daugeliui kitų miestų dėl to, kad niekaip nepavyksta įgyvendinti didelių projektų šiumos ūkyje.
„Dar 2011 m. turėjo pradėti veikti atliekų deginimo įmonė, 2012 m. turėjo būti pastatyta didelė biokuro jėgainė, bet dėl įvairių politinių skersvėjų šie projektai stringa“, – kalbėjo V.Stasiūnas.
Kitas iššūkis – renovacija
Šilumos tiekėjai tikina, kad atpiginti šilumos gamybą yra svarbu, bet to nepakanka. „Jei šilumos suvartojama daug, sąskaitos už šildymą vis teik bus didelės“, – aiškino V.Stasiūnas.
Pavyzdžiui, Vilniuje, Žirmūnų gatvėje esančio 60 kv. metrų ploto buto šeimininkai renovuotame 1967 m. statybos name už šildymą gruodį mokės 29,85 euro, o tokio paties ploto būsto 1940 metų statybos nerenovuotame pastate, Gedimino prospekte – 209 eurus.
Pigumo rekordas už 60 kv. metro ploto centralizuotai šildomą butą, LŠTA duomenimis, užfksuotas Mažeikiuose, Sodų gatvėje. Ten gyventojams už gruodį reikės mokėti tik 18 eurų.
„Tai geri pavyzdžiai, kad labai daug lemia pastatų ir šilumos sistemų juose būklė“, – kalbėjo V.Stasiūnas.
LŠTA vadovas mano, kad valstybė pirmiausiai turėtų masiškai paremti šilumos sistemų modernizavimą daugiabučiuose, o po to padėti apšiltinti ir greitai peršąlančias senų pastatų sienas.
