Kaip praneša „Lietuvos energija“, 700 MW galios jungties atsijungimas – reikšmingas įvykis Lietuvos energetinei sistemai, kurio suvaldymui jau ne pirmą kartą pirmiausia pasitelkiama Kruonio HAE. Šios elektrinės teikiamą antrinio avarinio rezervo paslaugą perdavimo sistemos operatorius aktyvuoja siekdamas užtikrinti nenutrūkstamą energijos tiekimą šalyje.
Kaip pranešta, „NordBalt“ šiandien atsijungė dėl gedimo Klaipėdoje, suveikė linijos apsaugos. Šiuo metu dar nėra aišku, kiek truks atsijungusios „NordBalt“ jungties remontas, kol į Lietuvą vėl pradės tekėti elektra iš Švedijos.
Dar nėra aišku, kiek truks atsijungusios „NordBalt“ jungties remontas, kol į Lietuvą vėl pradės tekėti elektra iš Švedijos.
Pasak „Lietuvos energijos gamybos“ generalinės direktorės Eglės Čiužaitės, bendrovės valdomos elektrinės yra pasiruošusios greitai reaguoti į rinkos įvykius ir reikšmingai prisidėti prie elektros energijos tiekimo saugumo užtikrinimo.
Gaminti elektros energiją ir teikti rezervo paslaugas pasiruošusi ne tik Kruonio HAE.
Jei jungties remontas užsitęstų ir elektros kainos biržoje smarkiau pakiltų, elektros energiją gaminti pradėtų ir kombinuoto ciklo blokas Elektrėnuose, taip prisidėdamas prie kainų stabilizavimo. Tai ypač aktualu atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu jau yra prasidėjęs elektros jungčių remontų sezonas – iki balandžio 15 d. Baltijos šalyse sumažėjusi suomiškos elektros pasiūla, nes kasmetiniam planiniam dviejų savaičių remontui atjungta Suomijos ir Estijos jungtis „Estlink-2“.
Paskutinį kartą „NordBalt“ jungtis buvo atsijungusi kovo 18 d. dėl gedimo Švedijos pusėje. Tuomet pirmiausia buvo aktyvuotas Kruonio HAE avarinis rezervas, o vėliau padidėjusį elektros energijos poreikį perdavimo sistemos operatorius daugiausiai padengė kaimyninių šalių gamintojų pagaminama energija. Elektros energiją pagal galimybes tuomet gamino ir Kruonio HAE bei Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė (Kauno HE).
