Vasario 22–28 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje krito 33 % iki 42,1 Eur / MWh. Toks pat kainų kritimas buvo Estijoje ir Latvijoje, kur savaitės kaina siekė 42,0 Eur / MWh.
„Visame regione sumažėjus paklausai ir išaugus vėjo gamybai mažiau elektros gamino šiluminės elektrinės: visose Baltijos šalyse jų gamyba sumažėjo beveik trečdaliu. Lietuvoje šiluminės elektrinės gamino net 60 % mažiau nei savaitę prieš tai. Daugiausiai elektros Lietuvoje buvo pagaminta vėjo ir hidroelektrinėse - atitinkamai 41 % ir 21 %. Nors bendras importo srautas Lietuvoje išliko stabilus, buvo žymus srautų persiskirstymas, kai importo srautai per „Litpol Link“ ir „NordBalt“ sumažėjo atitinkamai 26 % ir 94 %, o per Latviją išaugo dviem trečdaliais. Tokį didelį importo augimą lėmė išaugę srautai iš šiaurės, nes Suomijoje elektros kainos buvo mažesnės nei Baltijos šalyse“, – komentuoja Liutauras Varanavičius, „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 9 % ir siekė 259 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje smuko 12 %, o vietos elektrinės užtikrino 30 % šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagaminta 79 GWh elektros energijos.
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 18 % Lietuvoje generuotos elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 41 %, hidroelektrinės – 22 %, kitos elektrinės – 20 % elektros energijos. Gamyba šalies hidroelektrinėse, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš savaitę sumažėjo 23 %, gamyba vėjo jėgainėse mažėjo 93 %, šiluminėse elektrinėse gamybos apimtys mažėjo 60 %, o kitų elektrinių gamyba augo 1 %.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 69 % mūsų šalies elektros energijos poreikio* buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas išliko stabilus. 19 % elektros importo į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 34 % – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 46 % buvo importuota per sieną su Latvija ir 1 % per „LitPol Link“ jungtį su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 83 %. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 99 % Lietuvos eksportuojamos elektros, į Latviją 0 %, o eksportas iš Lietuvos per „NordBalt“ jungtį sudarė 1 %.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 59 % pralaidumų Lenkijos kryptimi ir 2 % Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 71 %, o Švedijos kryptimi – 0 %.
