Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, jog Lietuva pradeda įgyvendinti ambicingus atsinaujinančios energetikos planus.
„Atnaujindami žaliosios energetikos plėtrą mes siekiame ir savo strateginio tikslo – daugiau elektros energijos pasigaminsime patys ir mažinsime priklausomybę nuo importo“, – pranešime spaudai cituojamas Ž.Vaičiūnas.
Planuojama, kad iki 2020 metų elektros iš atsinaujinančių išteklių gamybos apimtį pavyks padidinti iki 3 teravatvalandžių (TWh). Šiuo metu šis rodiklis siekia 2 TWh.
Anksčiau Ž Vaičiūnas yra sakęs, jog atsinaujinančios energetikos plėtra Lietuvoje yra kiek sustojusi, nes kvotos yra išnaudotos, o vien rinkoje šie ištekliai nėra konkurencingi. Jo teigimu, ministerija siekia, kad elektros kainą maksimaliai reguliuotų rinka, bet kol kas sunku pasakyti, kas laimės technologiškai neutralius aukcionus.
BNS dar balandį rašė, kad šaliai siekiant didinti atsinaujinančių energetikos išteklių dalį elektros gamyboje, inicijuojama nauja „žaliosios“ energetikos skatinimo schema. Tikimasi jau kitais metais pradėti rengti techniškai neutralius jos rėmimo aukcionus, kur konkuruotų vėjo, saulės, biomasės energetikos plėtotojai, o vietoj supirkimo tarifo jiems būtų skiriama premija arba priedas prie rinkos kainos.
Ekspertai teigiamai vertina naują tvarką, ją iš dalies palaiko ir verslininkai, nors vėjininkų atstovai užsimena apie „užslėptą kortą“, o saulininkai sako, kad pokyčiai jų verslo nepaveiks.
Ž.Vaičiūnas prognozavo, kad naujoji tvarka galėtų įsigalioti nuo kitų metų. Jeigu
Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategija bus patvirtinta Seimo pavasario sesijoje, tuomet nauja sistema galėtų būti parengta iki kitų metų pradžios.
Planuojama, kad iki 2020 metų 30 proc. suvartojamos energijos Lietuvoje bus pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių, 2030 metais – 45 proc., o 2050 metais energija iš atsinaujinančių ir kitų netaršių šaltinių sudarys 80 proc. Iš vėjo pagaminta energija taps pagrindine – 2030 metais bent 55 proc. visos elektros iš atsinaujinančių išteklių pagamins vėjo jėgainės, o 2050 metais ši dalis turėtų pasiekti 65 proc.
