Europos Komisija trečiadienį, nepaisydama žaliųjų aktyvistų protestų ir nesutarimų pačioje institucijoje, pritarė siūlymui laikytis pozicijos, kad kai kurios investicijos į dujų ir branduolinę energetiką atitinka ES klimato ir aplinkos apsaugos tikslus.
ES tvirtina, kad pereinant prie anglies dvideginio išmetimo atžvilgiu neutralios ekonomikos, šie abu energijos šaltiniai atlieka svarbų vaidmenį.
Tuo metu Austrijos aplinkos ministrė Leonore Gewessler žurnalistam sakė, kad jeigu ES toliau laikysis naujos aplinkai palankių energijos šaltinių klasifikacijos, Austrija „pateiks ieškinį Europos Sąjungos Teisingumo Teismui“.
Ji pridūrė, kad Liuksemburgas jau pažadėjo prisijungti prie šio teisinio skundo.
Austrijos kancleris Karlas Nehammeris taip pat sukritikavo branduolinės energijos įtraukimą į „žaliųjų“ energetikos šaltinių sąrašą, vadinamą „ES klasifikatoriumi“ (angl. EU Taxonomy).
„Branduolinė energija nėra nei „žalia“, nei tvari. Negaliu suprasti šio ES sprendimo“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė konservatyvių pažiūrų kancleris.
Pasak L.Gewessler, branduolinė energija yra „pasenusi“ ir „per brangi“. Ministrė išreiškė susirūpinimą dėl jos saugumo ir neaiškumo, kaip elgtis su branduolinėmis atliekomis.
„Sprendimas neteisingas, nes kelia pavojų ateičiai... Mes savo vaikams dovanojame pilną kuprinę problemų... Tai neatsakinga“, – kalbėjo žaliųjų politikė.
Praėjusį mėnesį naujienų agentūrai AFP L.Gewessler sakė, kad Austrija turi „labai labai stiprių argumentų“ ir yra įsitikinusi, kad skundas ES Teisingumo Teismui gali būti sėkmingas.
Devynis milijonus gyventojų turinti Alpių valstybė yra nusiteikusi prieš branduolinę energetiką dar nuo 1978 metų, kai per istorinį balsavimą neleido pirmajai savo branduolinei jėgainei, kuri turėjo būti viena iš keleto, pradėti veiklos.
Austrija siekia, kad iki 2030 metų visa jai reikalinga energija būtų gaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Šiuo metu tokia energija patenkina tris ketvirtadalius šalies poreikių.