Projektui EK pritarė kovą ir tai buvo paskutinė kliūtis 12,5 mlrd. eurų vertės vienintelės Vengrijoje Pakšo atominės elektrinės plėtrai.
„Griežtai prieštarauju Pakšo atominės elektrinės plėtrai, – pareiškė Austrijos kancleris Christianas Kernas. – Net pati Europos Komisija savo ataskaitoje konstatavo, kad šios atominės elektrinės plėtra niekada nebus pelninga be milžiniškų valstybės subsidijų.“
Rusijos atominės energetikos milžinė „Rosatom“ dviejų naujų Pakšo AE reaktorių statybos sutartį pasirašė 2014-ųjų pabaigoje, prieš tai Rusijai ir Vengrijai pasirašius tarpvyriausybinę sutartį dėl 10 mlrd. eurų ilgalaikės paskolos šiam projektui finansuoti.
Ch.Kernas nenurodė, kada bus pateiktas skundas Europos Teisingumo Teismui, tačiau pranešė, kad teisininkai šiuo metu rengia vyriausybės skundą.
Kaip žinoma, Rusijos atominės energetikos milžinė „Rosatom“ dviejų naujų Pakšo AE reaktorių statybos sutartį pasirašė 2014-ųjų pabaigoje, prieš tai Rusijai ir Vengrijai pasirašius tarpvyriausybinę sutartį dėl 10 mlrd. eurų ilgalaikės paskolos šiam projektui finansuoti.
Šių metų kovą Europos Komisija patvirtino prieštaringai vertinamą vienintelės Vengrijoje branduolinės jėgainės plėtros planą, taip pašalindama paskutinę kliūtį projektui įgyvendinti.
Netrukus po to Vengrijos branduolinės energetikos agentūra išdavė bendrovei „MVM Pakš II“ licenciją projektuoti naujų reaktorių aikštelę. Naujieji reaktoriai, kurių kiekvieno galia būtų 1 200 megavatų, turėtų pradėti veikti 2025–2026 metais.
Europos Komisija pernai rudenį nutraukė metus trukusį šio projekto finansavimo išsamų tyrimą, kuriuo siekta išsiaiškinti ar projektas, dėl kurio „Rosatom“ varžėsi su Prancūzijos „Areva“ bei JAV ir Japonijos „Westinghouse“, nepažeidžia Europos Sąjungos konkurencijos taisyklių.
1982 metais pradėjusioje veikti Pakšo AE įrengti keturi rusiški VVER tipo branduoliniai reaktoriai, kurių bendra galia yra 2 000 megavatų. 2009 metais Vengrija nusprendė pastatyti dar du reaktorius. 2011 metais planuotas ir vėliau metams atidėtas Pakšo AE plėtros konkursas taip ir nebuvo paskelbtas. Šalia Budapešto esanti elektrinė patenkina maždaug 40 proc. šalies elektros energijos poreikio.
Verta paminėti, kad Vengrijos parlamentas yra nubalsavęs įslaptinti šio projekto detales 30 metų. Premjero Viktoro Orbano vadovaujama partija „Fidesz“ tuomet teigė, kad tai būtina padaryti dėl „nacionalinio saugumo priežasčių“. Tačiau kritikai sako, kad taip siekiama nuslėpti korupciją.