Atsakydamas į klausimą, kokia, jo nuomone, galėtų būti Briuselio ir Berlyno reakcija į naujų JAV sankcijų prieš „Nord Stream 2“ grėsmę, R.Seelė sakė: „Džiaugiuosi, kad atstovauju verslą, nesu politikas, nes tai vis dėlto yra užduotis politikams.“
„Tačiau svarbu, kad ši užduotis būtų vykdoma ne Vokietijos, o Europos Sąjungos lygmeniu. Europa turi pademonstruoti solidarumą, duoti vieningą atsakymą“, – sakė R.Seelė.
Kaip jau buvo skelbta, JAV Kongreso Atstovų Rūmams praėjusios savaitės pabaigoje abiejų partijų atstovų parengtas įstatymo projektas dėl sankcijų Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą „Nord Stream 2“ projektui išplėtimo. Šis projektas atitinka šio mėnesio pradžioje JAV Senatui pateiktąjį. Taigi, abu JAV Kongreso rūmai dabar vienu metu svarstys papildomas ribojančias priemones „Nord Stream 2“ projekto įgyvendinimui.
2019-ųjų gruodžio 20-ąją JAV prezidentui Donaldui Trumpui paskelbus sankcijas „Nord Stream 2“ projektui, šio dujotiekio tiesimas Šveicarijos bendrovės „Swiss Allseas“ trimis specialiais laivais buvo nedelsiant nutrauktas. Vamzdynas buvo nutiestas 94 proc., projekto įgyvendinimas sustojo.
Kremliaus kontroliuojamas „Gazprom“, kuris yra vienintelis faktinis šio projekto vystymo bendrovės akcininkas, tikisi dujotiekį šiemet baigti tiesti nuosavu daugiafunkciniu statybos laivu „Akademik Čersky“.
Apie 10 mlrd. eurų kainuosiantis, 55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo vamzdynas „Nord Stream 2“ Baltijos jūroje nuo Rusijos iki Vokietijos klojamas greta daugiau nei aštuonerius metus jau veikiančio, tokio pat pajėgumo dujotiekio „Nord Stream 1“.
