„Atsinaujinančių išteklių gamyba auga, vėjo jėgainių sausumoje – taip pat, manome, kad jūros vėjo energetika gali tapti vienu iš vyraujančių elektros gamybos šaltinių Europos Sąjungoje iki 2040 metų. Ir Lietuva gali prie to prisidėti. Geoerdviniu būdu įvertinome techninį potencialą ir pamatėme, kad Lietuvoje seklumoje netoli kranto galėtų būti generuojama iki 30 teravatvalandžių elektros“, – trečiadienį surengtame Baltijos energetikos forume kalbėjo TEA vyresnysis energetikos analitikas B. Wanneris.
„Vertinant pasauliniu mastu, jūroje galėtų būti pagaminta 18 kartų daugiau elektros nei yra poreikis“, – sakė B.Wanneris.
Energetikos viceministras Egidijus Purlys BNS patikslino, kad nustatydami, kur galima būtų įrengti jėgaines ekonomiškiausiu būdu, užsienio ekspertai vadovavosi palydovinėmis nuotraukomis. Lietuvoje atlikta studija rodo, kad elektros gamyba būtų maždaug 2,3 karto mažesnė.
„Esame atlikę analizes – įvertinus ir koridorius – tiek paukščių migravimo kelius, tiek laivų plaukimo kelius – tas kiekis yra mažesnis. Tai labiau atitinka 13 TWh dydį. Ta vietinė analizė yra objektyvesnė, reprezentatyvesnė negu satelitinės nuotraukos“, – BNS sakė E. Purlys.
Viceministras pritarė pozicijai, kad po maždaug dešimtmečio vėjo gamybą jūroje pradėti planuojanti Lietuva prisidės prie klimato kaitos mažinimo.
„Prisimenant, ką šiandien ir ministras pristatinėjo, kad greičiausiai 2031 metais planuojame dviem etapais jūrinio vėjo plėtrą, matyt, tai visiškai atitinka ir Tarptautinės energetikos agentūros modeliavimus, tiek ir mūsų planus, nustatytus klimato kaitos plane ir strategijoje (NENS – BNS)“, – teigė viceministras.
Neseniai skelbta, kad Lietuvos teritorijoje Baltijos jūroje galima įrengti apie 3,35 gigavato (GW) vėjo turbinų, o geriausia vieta joms – 30 km nuo kranto ties Šventąja, netoli sienos su Latvija, rodo Energetikos ministerijos užsakymu atlikta Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto studija.
Pasak ministerijos, Vyriausybė iki 2020 metų pabaigos turi priimti sprendimą dėl vėjo parkų plėtros Baltijos jūroje. Esant palankiam sprendimui, aukcionai būtų skelbiami 2022 metais.
Šalies teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje kol kas nėra nė vieno vėjo parko.
Lietuva planuoja šių metų pabaigoje pradėti stojimo į TEA procedūras. 1974 metais įkurta TEA priklauso Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) ir yra viena iš įtakingiausių energetikos institucijų pasaulyje.
Baltijos energetikos forumą siurengė dienraštis „Verslo žinios“.
