Dujotiekio tiesimo po upėmis darbams pasitelkta specialistų komanda iš Vokietijos bendrovės „LMR Drilling“ netrukus savo įrangą perkels kitam etapui – HDD darbams po Nemunu, prie Punios, Alytaus rajono savivaldybėje. Gręžimo darbai šioje vietoje truks iki rugpjūčio.
„Dujotiekio tiesimo darbai vyksta sparčiau nei planuota, esame užsitikrinę projekto finansavimą, o įgyvendintas sudėtingas HDD darbų etapas leidžia tikėtis, kad taip pat sklandžiai darbai pavyks ir tieiant vamzdyną po didžiausia Lietuvos upe“, – pranešime sakė „Amber Grid“ generalinis direktorius Nemunas Biknius.
HDD technologija, naudojama tiesiant vamzdynus sunkiai prieinamose ar urbanizuotose vietovėse. Uždaru metodu tiesiant dujotiekį po Nerimi, o vėliau ir po Nemunu, išsaugomi pakrančių miško plotai, neprarandama vandens augalija ir gyvūnija, išlaikoma natūrali aplinka, jai nepakenkiant.
„Amber Grid“ teigimu, į pabaigą artėja dujotiekio statybos darbai Širvintų rajone bei dalyje Elektrėnų savivaldybės.
Baltijos šalis ir Suomiją su bendra ES dujų rinka sujungsianti dujotiekių jungtis bus pastatyta iki 2021 metų pabaigos. Šiemet numatyta atlikti du trečdalius statybos darbų. Nuo sausio, kai buvo pradėta dujotiekio statyba, iš Lenkijos atgabenta 117 km plieninių vamzdžių, į gijas suvirinta 88 km, į tranšėją paguldyta 27 km vamzdyno.
Lietuvoje dujų jungtis tiesiama per devynias savivaldybes: Širvintų, Vilniaus rajono, Elektrėnų, Kaišiadorių, Prienų, Birštono, Alytaus rajono, Marijampolės, Lazdijų.
Dujotiekį Lietuvoje tiesia bendrovė „Alvora“ kartu su „Šiaulių dujotiekio statyba“, vamzdžius tiekia Lenkijos „Izostal“. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos paramos lėšomis, skolintomis bei nuosavomis bendrovės lėšomis.
GIPL jungtimi Baltijos šalių kryptimi bus galima transportuoti iki 27 TWh dujų per metus, Lenkijos kryptimi – iki 21 TWh per metus. Įgyvendinus šį projektą, Baltijos šalių dujų rinkos taps bendros ES dujų rinkos dalimi.
