Už dujas šilumos tiekėjai mokėjo 2,13 procento pigiau nei kovą – 1884 Lt/tne (tona naftos ekvivalento) su transportavimo mokesčiu. Kovo mėnesį gamtinės dujos kainavo 1925 Lt/tne.
Biokuras, kovo mėnesį šilumininkams kainavęs 626 Lt/tne, balandį atsiėjo apie 620 Lt/tne su transportavimo mokesčiu.
„Vietinis kuras išlieka lygiai tris kartus pigesnis už importuojamas dujas. Tai – tiesiausias kelias į mažesnę šilumos kainą ir aiškus signalas, kad būtent biokuro diegimas privalo kuo skubiau tapti šilumos ūkio politikos prioritetu“, – sakė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) duomenimis, gamtines dujas vartojančiuose miestuose vidutinė šilumos kaina kovo mėnesį vidutiniškai sudarė apie 30 ct/kWh.
Tarp dujas vartojančių miestų yra Anykščiai, Prienai, Trakai, Pakruojis, Joniškis, Šalčininkai, Kaunas, Druskininkai, Palanga, Vilnius, Marijampolė, Jonava, Klaipėda, Visaginas.
Plačiai savo šilumos ūkyje biokurą vartojančių miestų gyventojai už šilumą šį šildymo sezoną vidutiniškai mokėjo 21 ct/kWh.
Tarp tokių miestų yra Molėtai, Ignalina, Širvintos, Utena, Birštonas, Tauragė, Raseiniai, Radviliškis, Mažeikiai, Varėna, Švenčionys, Šilutė, Lazdijai, Šilalė, Plungė, Kaišiadorys, Kelmė ir Kretinga.
„Akivaizdus kainos skirtumas sufleruoja, kad būtent į biokuro katilinių diegimą tikslinga kreipti ES fondų paramos lėšas. Iki pat šios dienos reikiamo dydžio parama prieinama tik mažiesiems miestams. Didmiesčių gyventojai yra diskriminuojami – priversti vartoti dujas ir brangiai mokėti už šildymą“, – teigė V. Stasiūnas.
