„Mes pasiūlėme Rusijai pagerinti kreditavimo sąlygas, sumažinti palūkanas. Mūsų pasiūlymai svarstomi aukščiausiame lygyje“, – Baltarusijos valstybinei naujienų agentūrai „Belta“ sakė vicepremjeras Igoris Liašenka.
Minskas, teigdamas, jog Astravo AE projekto įgyvendinimo terminai užsivėlino dėl Rusijos kaltės, bando išderėti, kad Maskva sumažintų viešai neįvardijamas šios paskolos palūkanas, o jos grąžinimo laikotarpį padidintų dešimtmečiu – nuo 25 iki 35 metų.
Be to, Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka per kasmetinį kreipimąsi į tautą ir Nacionalinį susirinkimą pareiškė, jog pirmoji šalyje branduolinė jėgainė veikiausiai kainuos mažiau nei planuota, todėl Rusijos paskola gali būti sumažinta iki mažiau nei 7 mlrd. JAV dolerių.
2011-ųjų lapkritį Rusija suteikė Baltarusijai valstybinę 10 mlrd. JAV dolerių vertės paskolos liniją 25-iems metams branduolinei jėgainei Astrave pastatyti. Atitinkama tarpvyriausybinė sutartis skelbia, kad ši suma sudarys 90 proc. tikėtinos projekto sąmatos, o likusią išlaidų dalį dengs Baltarusija.
Jėgainę stato Rusijos valstybinė korporacija „Rosatom“.
Pagal pradinius Astravo AE projekto planus, pirmasis iš dviejų reaktorių turėjo pradėti veikti 2018-ųjų lapkritį. Šis terminas buvo atidėtas po incidento 2016-aisiais, kai montuojamas pirmojo reaktoriaus korpusas krito iš kelių metrų aukščio, ir jį teko keisti. Pernai rudenį Minskas skelbė, jog pirmasis reaktorius bus įjungtas 2019-ųjų kovą, vėliau šį terminą nustūmė į gegužę-birželį, o praėjusį mėnesį skelbė, kad tai veikiausiai įvyks šių metų rudenį.
Numatyta antrojo reaktoriaus veiklos pradžia – apytikriai vieneri metai nuo pirmojo reaktoriaus paleidimo.
Pirmoji branduolinė jėgainė Baltarusijoje statoma Gardino srityje, netoli Astravo miestelio, vos už 23 kilometrų nuo Lietuvos. Joje bus įrengti du rusiško VVER projekto reaktoriai, kurių kiekvieno galia – 1200 megavatų.
