„Stebina viešojoje erdvėje Baltarusijos URM išsakyti teiginiai tiek dėl Astravo AE, tiek dėl Ignalinos“, – teigiama BNS atsiųstame URM komentare.
Ministerija pažymi, kad Baltarusijos dėmesys abiejų branduolinių objektų saugumui neatrodo objektyvus.
„Galima pasidžiaugti, kad Baltarusijos URM pastebi mūsų skaidrumą dėl Ignalinos AE ir viešai skelbiamą informaciją apie Lietuvos branduolinės saugos reguliatoriaus (VATESI – BNS) randamus net ir mažos reikšmės trūkumus Ignalinos AE, kurie yra efektyviai šalinami. Tuo tarpu, apie rimtus incidentus Astravo AE Baltarusijos ir tarptautinė visuomenė paprastai sužino iš spaudos“, – argumentuoja Lietuvos ministerija.
Ji kartu pridūrė, jog vis dėlto tenka apgailestauti, kad pagrindinis dėmesys Baltarusijos komentare skiriamas ne bendradarbiavimui su ES, Europos branduolinės saugos reguliuotojų grupe (ENSREG), šalinant tarptautinių ekspertų nustatytus trūkumus, bet „tarptautinių ekspertų identifikuotų AE (Astravo AE – BNS) trūkumų neigimui ir priekabėms dėl Lietuvos uždarinėjamos iš Sovietų Sąjungos „paveldėtos“ AE (Ignalinos AE – BNS)“.
Kaip jau skelbta, antradienį išplatintame pranešime Baltarusijos ambasada Lietuvoje teigė, kad Lietuva turėtų susirūpinti, ar įgyvendina tarptautines rekomendacijas dėl Ignalinos AE.
„Europos branduolinio saugumo institucijos po streso testų rekomendavo Lietuvai atlikti Ignalinos AE panaudoto branduolinio kuro saugojimo baseinų saugumo analizę ir ištirti „neprojektinio“ žemės drebėjimo atvejus. Ir Lietuva to nepadarė, apsiribojo konservatyviais vertinimais. Likusias rekomendacijas įgyvendinti Lietuvai užtruko beveik šešerius metus“, – rašoma pranešime.
Pasak ambasados, Baltarusija taip pat pasigedo informacijos dėl sustabdytoje Ignalinos AE neva įvykusių pažeidimų.
„Iš neseniai paskelbto Lietuvos reguliuotojo (VATESI – BNS) pranešimo mes sužinojome apie tai, kad nuo šių metų pradžios Ignalinos AE įvyko dešimt pažeidimų, susijusių su reikšmingų apsaugos sistemų eksploatavimu, įrangos išmontavimu ir nukenksminimu, radioaktyviųjų atliekų tvarkymu. Mes, kaip kaimynai, neturime iš Lietuvos pusės jokios informacijos“, – teigiama ambasados pranešime.
Jame toliau kalbama apie „tam tikras problemas“ su Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimu, panaudoto branduolinio kuro saugyklos statybomis „tiesiai prie mūsų (Baltarusijos – BNS) sienos“, ir kitus klausimus.
Baltarusijos ambasados pareiškime dėmesio skiriama ir netoli Lietuvos sienos statomai Astravo AE, teigiant, kad „Baltarusijos jėgainės projektas yra vienintelis, išlaikęs streso testus pagal pačius naujausius, galima pasakyti negailestingus, standartus“.
Lietuvos Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) praėjusį penktadienį paskelbė, kad, Baltarusijos institucijoms paviešinus Astravo AE streso testų rekomendacijų įgyvendinimo planą, preliminariai matyti, jog iki numatomo jėgainės paleidimo jų įgyvendinti neplanuojama.
Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) taip pat praėjusį penktadienį išplatintame pranešime paragino Baltarusiją artimiausiu metu pateikti streso testų proceso metu identifikuotų trūkumų pašalinimo veiksmų planą Europos branduolinės saugos reguliuojančių institucijų grupės (ENSREG) peržiūrai.
URM pranešime cituotas užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigė, esą akivaizdu, kad Astravo AE statybų grafikas išlieka svarbesniu prioritetu Baltarusijai negu užtikrinti statomos AE branduolinę saugą ir įgyvendinti tarptautinių ekspertų rekomendacijas.
Lietuva laikosi pozicijos, kad Astravo AE statoma nesilaikant saugumo ir aplinkosaugos standartų. Minskas priekaištus atmeta.
Ignalinos AE galutinai sustabdyta 2009-ųjų pabaigoje, o jos uždarymo darbai, numatoma, truks iki 2038 metų.
