Šį pareiškimą ministerija paskelbė penktadienį savo interneto tinklalapyje. Ji teigia, kad Lietuvos parlamentas nėra ekspertinė organizacija, kuri galėtų objektyviai įvertinti atominės energetikos objektų saugumą.
Tuo metu Lietuvos užsienio reikalų ministerija skelbia, kad Astravo atominės elektrinės klausimas susilaukė išskirtinio tarptautinės bendruomenės dėmesio Espo konvencijos šalių susitikime, vykusiame šią savaitę Minske.
„Nepaisant intensyvių ir sunkių diskusijų, susitikimas Minske baigėsi taip ir nepriėmus papildomų sprendimų ne tik dėl Astravo AE, bet ir dėl kitų šios konvencijos rėmuose iškeltų bylų. Tai reiškia, kad lieka galioti 2014 m. priimtas Espo konvencijos Šalių susitikimo sprendimas, kuris pripažino, kad Baltarusija, vystydama Astravo AE projektą, pažeidė keturis konvencijos straipsnius“, – rašoma Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Skelbiama, kad susitikime Minske klausimus dėl Astravo AE projekto ir jo atitikties konvencijos nuostatoms vienu balsu kėlė ES ir nevyriausybinės organizacijos (Greenpeace, Bankwatch, EcoHome).
Šiame Espo konvencijos šalių susitikime buvo priimta Minsko deklaracija, kuri ragina šalis įvertinti klimato kaitos ir darnaus vystymosi aspektus vystant ūkinę veiklą, patvirtintos gerosios praktikos rekomendacijos vystant branduolinės energetikos projektus, išrinkti pareigūnai į Espo konvencijos institucijas naujai kadencijai iki 2020 m. Tačiau svarbūs sprendimai dėl šalių atitikties konvencijos nuostatoms (t. y. sprendimai ginčuose tarp šalių dėl Espo konvencijos taikymo vystant ūkinę veiklą) buvo peržiūrėti, bet nepriimti.
„Deja, Minskas netapo ta vieta, kurioje Espo konvencijos šalys galėjo pasiekti susitarimų. Priimti sprendimai reikšmingi organizacine prasme, tačiau svarbiausi sprendimai dėl šalių ginčų įgyvendinant konvenciją praktikoje nebuvo priimti“, – apgailestavo užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Kadangi susitikime Minske Espo konvencijos šalys nepriėmė sprendimų dėl šalių atitikties konvencijos nuostatoms, buvo sutarta surengti neeilinį šalių susitikimą kitais metais. Paprastai Espo konvencijos šalių susitikimai vyksta kas trejus metus.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė skaitydama metinį pranešimą Seime Astravo AE pavadino geopolitiniu ginklu.
„Šiandien demokratiją ginantis pasaulis jau aiškiai supranta, kad didžiosios grėsmės transatlantiniam saugumui kaupiasi būtent mūsų regione: Kaliningrado srities militarizacija, agresyvios puolamojo pobūdžio pratybos „Zapad“, geopolitiniu ginklu pavirtusi Astravo atominė jėgainė“, – teigė šalies vadovė.
Seimui pristatydamas įstatymo projektą energetikos viceministras Simonas Šatūnas šią savaitę aiškino, kad Baltarusija iki šiol nėra pateikusi įrodymų, kad pasirenkant atominės elektrinės statybų aikštelę Astravo rajone buvo tinkamai įvertintas Lietuvos gyventojų skaičius, neatlikta „pilnos apimties“ TATENA aikštelės vertinimo misija, Baltarusijos branduolinės energetikos elektrinės riziką ir atsparumą vertinantys streso testai.
Viceministro teigimu, Lietuva iš Baltarusijos sistemos importuoja mažiau nei 2 proc. elektros, todėl pradėjus riboti baltarusiškos elektros importą ir jos tranzitą per Lietuvą, tai didelės įtakos neturės.
Seimas neseniai priėmė įstatymą, kuriuo ketinama riboti elektros iš Baltarusijos ir Rusijos importą.
Astravo AE Rusijos korporacija „Rosatom“ stato 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lietuvos Vyriausybė teigia, kad darbai vyksta nesilaikant saugumo ir aplinkosaugos standartų. Minskas šiuos priekaištus atmeta.
