„Tikimės, kad naftos tranzitą, 60–65 proc. įprastinių apimčių, pavyks atkurti maždaug gegužės 10–11 dienomis“, – pranešė Baltarusijos magistralinių naftotiekių operatorės „Gomeltransneft Družba“ direktoriaus pavaduotojas Andrejus Veryga.
„Norint, kad taip įvyktų, visi turės dirbti petys į petį. Mes tikimės savo sistemą paleisti kuo greičiau, bet nereikia pamiršti, kad naftotiekių paleidimas – tik pradžia. Pirmuoju etapu po krizės naftotiekiai dirbs sumažintu pajėgumu“, – sakė jis.
A.Verygos žodžiais, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos ir Lenkijos magistraliniuose vamzdynuose yra susikaupę apie 5 mln. tonų organiniais chloro junginiais smarkiai užterštos rusiškos naftos.
„Išankstiniais vertinimais, kokybės standartų neatitinkančios rusiškos naftos Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos ir Lenkijos vamzdynuose yra apie 5 mln. tonų, iš jų apie 1 mln. tonų – Baltarusijos vamzdynuose“, – pridūrė A.Veryga.
Pasak jo, pirmadienį ir antradienį šalys tarėsi, ką su šia užteršta nafta daryti. Derybos bus tęsiamos toliau.
Tuo tarpu, Baltarusijos naftos pramonės koncerno „Belneftechim“ vadovybės vertinimais, prireiks kelių mėnesių šios krizės padariniams visiškai pašalinti.
Praėjusios savaitės viduryje Baltarusija buvo priversta dėl šios priežasties smarkiai sumažinti savo naftos perdirbimo įmonių gamybos pajėgumus, stabdyti naftotiekį Uneča–Polockas. Baltarusiškų degalų eksportas į Baltijos valstybes, Lenkiją, Ukrainą buvo nutrauktas, sustabdytas užterštos rusiškos naftos tranzitas į Lenkiją, pastarajai atsisakius ją priimti. Rusiškos naftos tiekimas vamzdynais į Europą visiškai nutrūko praėjusį penktadienį, Ukrainai sustabdžius tranzitą į Slovakiją ir Vengriją.
Rusijos energetikos ministerija patvirtino, jog Baltarusijos, taip pat Ust Lugos uosto Suomijos įlankos pakrantėje pumpuota nafta buvo užteršta dichloretanu – toksiška, stiprią koroziją sukeliančia medžiaga, kuri naudojama riebalams ir parafinui tirpdyti.
