Baltarusijos krikščionių demokratų atstovas Pavelas Severinecas įsitikinęs, kad jo šalyje statoma jėgainė yra Kremliaus karinis projektas, be kita ko, skirtas sutrukdyti Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimą su Europa.
„Atominė jėgainė Astrave – tai Rusijos branduolinė bomba, padėta po pat siena su Europos Sąjunga, 45 kilometrai nuo čia (Vilniaus – BNS). Tai karinis strateginis V.Putino projektas, hibridinė branduolinė grėsmė“, – žurnalistams šeštadienį Vilniuje, prasidedant pirmajam Sąjūdžio prieš Astravo atominę elektrinę suvažiavimui, sakė P.Severinecas.
Jo teigimu, būtina reikalauti visiško Astravo elektrinės sustabdymo ir demontavimo, o ne vien apsiriboti saugumo garantijomis.
„Tai antras Černobylis, dar daugiau – tai branduolinio karo priemonė. Ką ir kaip čia galima padaryti? Galima siūlyti A.Lukašenkai pinigus, kad jis uždarytų pirmąjį bloką ir nestatytų likusiųjų. Galima daryti spaudimą režimui ir Rusijai, bet jokiu būdu negalima kalbėti apie TATENA ekspertų „pasakas“, neva ten viskas saugu (...) Astrave dauguma darbuotojų bus iš Rusijos. Kiek iš jų bus su antpečiais ir ką jie iš tiesų ten veiks – didelis klausimas“, – kalbėjo P.Severinecas.
Baltarusijos nepriklausomybės signataras, „Europos dialogo“ centro vadovas Anatolijus Lebedko pažymi, kad nors nuo Astravo iki Vilniaus yra kur kas trumpesnis atstumas negu iki Minsko, svarbiausia ne kilometrai, nes branduolinė katastrofa gresia visam regionui.
„Nelaimė nematuojama kilometrais, nes viskas priklausys, kur papūs vėjas, o to nežino niekas. Todėl tai yra bendra problema – ir Europos Sąjungos, ir Baltarusijos, ir netgi JAV, nes visi suprantame, kad Astravo AE tai nėra elektros energijos gamybos projektas, jis sprendžia visiškai kitas užduotis“, – kalbėjo A.Lebedko.
Baltarusijos žaliųjų partijos pirmininkas Dmitrijus Kučiukas sutinka, kad Astravo AE lyginimas su Černobyliu yra visiškai adekvatus, o ir dabartinių statybų Baltarusijoje pažeidimai, regis, veda prie tokios pat nelaimės.
„Baltarusija labiausiai nukentėjo nuo avarijos Černobylio atominėje elektrinėje, tie pažeidimai, kurie vyksta elektrinėje, gali lemti, kad katastrofa, įvykusi tuomet, gali pasikartoti ir Astrave (...) Pasisakome už tai, kad Baltarusija išliktų nebranduoline valstybe“, – kalbėjo D.Kučiukas.
Baltarusijos aktyvistai, paklausti, ar tiki Lietuvoje įsteigto Sąjūdžio prieš Astravą sėkme, teigė, kad kova negali liautis.
„Po gulinčiu akmeniu vanduo neteka. Prisimenant dar tarybinius laikus, vienas žmogus, pavarde A.Sacharovas (...) niekas negalėjo patikėti, kad tai, apie ką jis kalba, kurią nors dieną išsipildys. Todėl reikia tiesiog tikėti. Tai tikrai reali grėsmė. Ir čia klausimas ne tiek ir ne tik paprastiems piliečiams Baltarusijoje, Lietuvoje ir Ukrainoje, kiek politiškai aktyviems žmonėms – jiems tenka ypatinga atsakomybė“, – sakė A.Lebedko.
D.Kučiukas teigia, kad Lietuva, rūpindamasi ir ekonominiais interesais, jokiu būdu neturi švelninti savo tono dėl Astravo AE. Jis kalbėjo apie naftos ir ateityje galimai dujų tranzitą per Klaipėdą į Baltarusiją, pastarajai nesutariant dėl energetinių išteklių tiekimo su Rusija.
„Svarbu, kad Lietuva pasiūlytų pagalbą transportuojant angliavandenilius per savo uostą. Bet nederėtų painioti atominės energetikos – šios uždelsto veikimo bombos – su ekonominiu efektu. (...) Lietuva turi ir toliau užimti griežtą poziciją iki galo, nepaisant, ar yra galimų ekonominio bendradarbiavimo naudų“, – sakė D.Kučiukas.
Jis pabrėžė, kad tikėtųsi ir ES spaudimo Baltarusijai dėl Astravo AE.
P. Severinecas, savo ruožtu, teigia pastebintis Vakaruose, JAV ir ES tam tikro „pragmatizmo“ ir gyvuojantį mitą, kad neva Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka yra Baltarusijos nepriklausomybės garantas. Tačiau, pasak P. Severineco, toks požiūris yra naivus ir pražūtingas.
„Todėl lietuviams reikia laikytis, o Vakarams – suprasti: A. Lukašenka visus kontaktus su Vakarais parduoda Kremliui. Anksčiau ar vėliau jis tai padarys ir vėl, už kokią nors eilinę paskolą arba jį tiesiog parklupdys ant kelių“, – teigė jis.
Pasak aktyvisto, reikia neprarasti vilties dėl Astravo AE stabdymo net ir dabar.
„Šansų yra visuomet. Labai puiku, kad Lietuvoje renkasi toks forumas, kad randasi naujų organizacijų, nes tai – ne tik lietuvių, ne tik baltarusių reikalas. Jeigu kas nutiks Astrave, nukentės visas regionas. Būtina susirūpinti visiems: lenkams, rusams, latviams, o pirmiausia, žinoma, – baltarusiams ir lietuviams. Tad manau, kad šansų yra, reikia kovoti ir nepasiduoti“, – ragino P. Severinecas.
Jis atkreipė dėmesį, kad pats A.Lukašenka prieš šiemet vyksiančius Baltarusijos prezidento rinkimus delsia su Astravo AE paleidimu, nes žino, kad baltarusiai puikiai prisimena Černobylio avariją.
A.Lebedko pastebėjo, jog rinkimuose Baltarusijoje vėl baiminamasi jų rezultatų klastojimo.
„Baltarusijoje mes nevartojame žodžio rinkimai (...) Mes sakome „politinė kampanija be taisyklių“. (...) Intriga vis tiek išlieka, nes realus Aliaksandro Lukašenkos reitingas šiandien – daugiausia apie 15 proc. Tai yra, jis nesugebėtų laimėti rinkimų pagal ESBO standartus. Vadinasi, bus klastojimas, bus apgaulė, ir, greičiausiai, kils žmonių protestų“, – aiškino A. Lebedko.
Šeštadienį Vilniuje, Seimo rūmuose, vyksta pirmasis Sąjūdžio prieš Astravo atominę elektrinę suvažiavimas.
Politikai ir visuomenininkai vasario 1 dieną įsteigė visuomeninį judėjimą, kuriuo bus siekiama priešintis Astravo AE, nepaisant to, kad pirmąjį reaktorių planuojama atidaryti jau šiemet.
Tarp organizacijos steigėjų – pirmasis šalies vadovas atkūrus nepriklausomybę Vytautas Landsbergis, europarlamentaras Petras Auštrevičius, Seimo nariai Žygimantas Pavilionis ir Virgilijus Poderys, politologas Raimundas Lopata ir kiti.
Lietuva laikosi pozicijos, kad jėgainė Baltarusijoje statoma nesaugiai, nesilaikant tarptautinių įsipareigojimų, Minskas kaltinimus neigia.
