2011 metų liepos 17 dieną nuo statomos antrosios Leningrado atominės elektrinės reaktoriaus atsikabino milžiniška metalo konstrukcija. Armatūros karkasas tiesiog atplyšo nuo reaktoriaus gaubto ir pakibo ore. Praėjus penkeriems metams, 2016 metų liepos 10 dieną, jau Astravo atominėje elektrinėje reaktoriaus korpusas krito ir galimai buvo pažeistas. Kas sieja šiuos abu incidentus?
Eksploatacijos metu reaktoriuje gali įvykti neutronų nutekėjimas, kurį gali sukelti net ir nedidelės deformacijos arba korpuso mikroįplyšimai, tad tai yra labai pavojinga, – sakė G.Lepinas.
Pirmiausia, tas pats statytojas – „Rosatom“. Antra, abu pavojingus incidentus statytojas bandė nuslėpti. Leningrado atominės elektrinės statybos dėl to užsitęsė, o Astrave tai būtų geriausias scenarijus, sako Baltarusijos ir Rusijos fizikai. Trečia, tiek Rusijos, tiek Baltarusijos atominių elektrinių statybvietėse reguliariai kas nors krinta, vadinasi, statytojas nepajėgus atlikti tokių darbų kokybiškai.
Naudoti pažeistą korpusą – neleistina
Po dar vieno, šįkart neeilinio, incidento Astravo atominėje elektrinėje, sujudo ir Baltarusijos fizikai, ir nepriklausomi ekspertai. Ankstesni įvykiai, kuriuos taip pat bandyta nuslėpti, tebuvo tik nedideli įvykiai betonavimo aikštelėje, o dabar – dar neregėta avarija. Reaktoriaus korpuso pažeidimas – tai rimčiau nei rimta, sako fizikai.
Kaip naviny.by teigė branduolinės energijos profesorius Georgijus Lepinas, reaktoriaus gaubtas turėtų būti itin apsaugotas viso transportavimo metu, nes net ir menkiausi įtrūkimai ar kiti pažeidimai gali būti lemtingi, kai jame bus reaktorius.
„Eksploatacijos metu reaktoriuje gali įvykti neutronų nutekėjimas, kurį gali sukelti net ir nedidelės deformacijos arba korpuso mikroįplyšimai, tad tai yra labai pavojinga.
Praktinis tokio reaktoriaus korpuso panaudojimas yra kategoriškai neleistinas“, – sakė jis
Bandys menkinti incidento mastą
Fizikas ir atominės energetikos ekspertas Andrejus Ožerovskis, kuriam, beje, uždrausta 10 metų įvažiuoti į Baltarusiją dėl kritikos atominei elektrinei, sako neatmetantis, kad būtent rusai bandys menkinti incidento mastą.
„Problema yra tai, kad ir „Rosatom“, ir Baltarusijos atominės statytojai parodė, jog pasirengę slėpti incidentus. Galiu tik numanyti, kad jie ir šį kartą mėgins sumenkinti incidentą“, – sakė jis.
Beje, jis pastebėjo, kad netoli Sankt Peterburgo statytoje atominėje elektrinėje taip pat įvyko daug incidentų. Tiek ten, tiek Astrave darbuojasi „Rosatom“, todėl fizikas mano, kad tai liudija projekto vykdytojo nekokybišką darbą.
Jis netgi įžvelgia panašumą tarp incidentų Sankt Peterburgo ir Astravo atominėse elektrinėse. Rusijoje reaktoriaus statybų metu taip pat krito sunkios konstrukcijos.
„Yra tiesioginiai įrodymai, kad atominės statytojai Rusijoje nesugebėjo teisingai paskaičiuoti sunkių elementų kėlimo projekto“, – teigė A.Ožerovskis.
Incidentus visada slepia
Fizikas, visuomeninės organizacijos „Žaliasis pasaulis“ vadovas Olegas Bodrovas pažymėjo, kad panašūs incidentai atominėje elektrinėje šalia Sankt Peterburgo visada būdavo nutylimi, ir paaiškėdavo tik vėliau.
Astravo atominėje pavojingiausias incidentas irgi nutiko dar liepos 10 dieną, o tiesa aiškėja tik dabar. Beje, O.Bodrovas gyvena kaip tik Sosnovo Boro mieste, kur „Rosatom“ stato antrąją Leningrado atominę elektrinę.
Rusijos fizikas įsitikinęs: mažiausia, kas gali nutikti po pastarojo incidento – statybų pavėlinimas, terminų nukėlimas. O kaip su galimai pažeistu reaktoriaus gaubtu?
„Kai reaktoriaus gaubto dalis statybos metu nukrito, žiniasklaida apie tai nebuvo informuota. Nukritęs fragmentas buvo išmestas į šiukšlyną“, – sakė O.Bodrovas.
