Ši įmonė, kaip pagrindinis partneris, jungtinės veiklos pagrindu veikia kartu su kita Lietuvos įmone „Geobaltic“, darbams bus samdomas ir Lenkijos naftos koncernas „Lotos Petrobaltic“.
Lietuvos energetikos agentūros Vėjo energetikos Baltijos jūroje vystymo skyriaus vadovas Romanas Bykovas BNS sakė, jog didžiausia išlaidų dalis bus skirta brangiausius – antrojo etapo – tyrimus atliksiančiai „Lotos Petrobaltic“, tuo metu įmonės „Garant Diving“ ir Geobaltic“ atliks mažesnės apimties geologinius tyrimus pirmajame etape.
Lietuvos energetikos agentūros teigimu, pirmajame etape bus atliekami skirtingų dugno sluoksnių sandaros tyrimai, tuo metu antrajame bus tiriamos vėjo jėgainių pamatų įrengimui svarbios gruntų mechaninės savybės.
Agentūros vadovas Virgilijus Poderys anksčiau teigė, jog jūros dugno tyrimai yra itin svarbūs norint išsiaiškinti jo sandarą, kuri turės įtakos parenkant elektrinių modelius bei nustatant jų tvirtinimo gylį – priklausomai nuo tyrimų rezultatų, elektrinių pamatų gylis gali siekti iki 25 metrų.
Tyrimai turės būti atlikti iki 2023 metų balandžio.
Energetikos ministerija pirmą vėjo parko Baltijos jūroje aukcioną numato surengti 2023-iaisiais, o laimėtoją atrinkti 2024 metų pradžioje. Planuojama, kad parkas pradės veikti apie 2030-uosius, jo galia sieks 700 megavatų (MW).
Skaičiuojama, kad jūrinis vėjo parkas pagamins iki 3 TWh elektros – tai patenkintų iki ketvirtadalio Lietuvos poreikio. Projektas taip pat sukurtų per 1,3 tūkst. darbo vietų. Lietuva jūroje kol kas neturi vėjo parkų.