Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Baltijos šalims trūks elektros gamybos pajėgumų

Jau po aštuonerių metų, nepaisant esamų elektros jungčių, Baltijos šalyse trūks elektros gamybos pajėgumų, kurie užtikrintų stabilų ir saugų elektros tiekimą, rodo trijų Baltijos šalių elektros perdavimo operatorių atlikta studija. Energetikos ministras pabrėžia, jog studija parodė, kad problema regioninė, ne vien Lietuvos, todėl Baltijos šalys turi nuspręsti, kokie elektros gamybos pajėgumai bus plėtojami.
Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė
Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

Per artimiausius penkiolika metų Baltijos regione bus uždaryta nemažai elektros gamybos šaltinių, kurių bendra galia sieks beveik pustrečio tūkstančio megavatvalandžių, o atsiras tik dešimtadalis to, ko bus netekta. Kažkurį laiką gelbės jungtys su Švedija ir Lenkija Lietuvoje, jungtys Estijoje. Tačiau jau po septynerių metų bus justi 200 MW deficitas, skaičiuoja pirmą kartą trijų Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatorių atlikta analizė.

„Supraskim, tai – dideli pinigai. Vien „Nordbalt“ kainavo virš 350 mln., Elektrėnų 9 blokas – virš 380 mln., tai dideli pinigai. Sprendimai atsakingi, juos reikia regioniškai priimti. Galios trūksta regione, nekalbu apie Lietuvą, kalbu apie 3 valstybes, Estiją, Latviją ir Lietuvą“, – sakė Elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas.

Pasak „Litgrid“ vadovo, labiausia reikės tokių elektros gamybos šaltinių, kurie būtų patikimi ir saugūs, įjungiami vos per 30 sekundžių, nes vien elektros jungtimis pasikliauti negalima. D. Virbicko teigimu, vietos gamyba patikimesnė ir saugesnė. Be to, augant elektros vartojimui, reikia vis didesnių pajėgumų.

Žiūrint dar toliau, iki 2032-ųjų, jei elektros vartojimo poreikiai didės, prireiks dar beveik 500 megavatų elektros pajėgumų.

Kol kas rinkoje, dėl mažų elektros kainų, dideli gamybos pajėgumai nėra plėtojami. Plėtojami tik atsinaujinantys šaltiniai, bet tik dėl to, kad ši gamyba subsidijuojama valstybių.

Šiuo metu svarstoma, kad po 2025-ųjų, elektros rezervą galėtų užtikrinti hidroelektrinės – galvojama tokias plėtoti Estijoje arba Lietuvoje, Kruonio hidroelektrinėje pastatant penktąjį agregatą.

„Regioniniu mastu turime priimti sprendimus. Lietuva gali pasiūlyti šitą objektą, kuris gali būti vystomas, o patys sprendimai be abejo priklausys nuo Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendro susitarimo, bendro požiūrio. Bet apskritai bendras požiūris, kad mes į generaciją žiūrime regiono mastu, tai didelis laimėjimas“, – džiaugėsi energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Beje, Baltijos šalys iki 2025 m. tikisi atsijungti nuo iš Maskvos valdomos sinchroninės zonos ir prisijungti prie Vakarų Europos elektros sistemų, o čia būtina aukštesnio lygio elektros gamyba, sako „Litgrid“.

Energetikos ministras svarsto, kad trims Baltijos šalims dėl energijos gamybos šaltinio reiktų apsispręsti iki 2020-ųjų. Kaip tik šiuo metu atliekama Kruonio elektrinės naujo bloko statybos kaštų ir naudos analizė. Jos rezultatai gali lemti, kur ir kokį elektros gamybos šaltinį pasirinks trys Baltijos šalys.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais