Lietuvos „Litgrid“, Latvijos „Augstsprieguma tīkls“, Estijos „Elering“ ir 4 kontinentinės Europos perdavimo sistemų operatorių konsorciumas paslaugų teikimo sutartį pasirašė balandžio 16 d.
„Kontinentinės Europos sinchroninė zona yra didžiausia tokia sistema pasaulyje. Prisijungus Baltijos šalims, elektros linijos nuo Lisabonos iki Talino veiks vienu dažniu. Todėl tiek mes, tiek kontinentinės Europos perdavimo sistemų operatoriai labai suinteresuoti, kad atsakingai pasiruoštume šiam žingsniui. Šie tyrimai leis parengti Baltijos šalių elektros sistemų įrangos atnaujinimo planus ir numatyti kitas papildomas priemones, kurios iki šiol dar nebuvo identifikuotos ir išnagrinėtos anksčiau vykdytuose tyrimuose“, – sako Rokas Masiulis, „Litgrid“ generalinis direktorius.
Planuojama, kad tyrimai bus užbaigti 2022 metų rugpjūčio mėnesį, o bendra jų kaina Baltijos šalių perdavimo sistemų operatoriams sieks 3,4 mln. eurų.
Tyrimai yra glaudžiai susiję su 2 iš 14 „Litgrid“ vykdomų ypatingos valstybinės svarbos sinchronizacijos projektų: dažnio stabilumo vertinimo sistemos (FSAS) įrengimo ir Automatinio generacijos valdymo sistemos įdiegimo. Tik atlikus numatytus tyrimus bus galima tiksliai žinoti, kokie turės būti šių sistemų parametrai.
Pagal pasirašytą sutartį iš viso bus paruošti 5 tyrimai, įskaitant dinaminio stabilumo tyrimą ir mažo dažnio švytavimų stabilumo tyrimą, naudojant išsamius Baltijos šalių ir kontinentinės Europos matematinius modelius, Baltijos elektros energetikos sistemos izoliuoto darbo tyrimą, FSAS įgyvendinimo tyrimą ir Baltijos elektros energijos sistemoms skirto automatinio generacijos valdymo įgyvendinimo tyrimą.
Šie tyrimai buvo numatyti 2019 m. gegužės 27 d. Baltijos šalių ir kontinentinės Europos elektros energijos perdavimo sistemų operatorių, kontinentinės Europos regioninės grupės (RGCE) ir Europos elektros energijos perdavimo sistemų operatorių tinklo (ENTSO-E) narių sudarytos sutartyje dėl būsimo Baltijos šalių ir kontinentinės Europos elektros energijos perdavimo sistemų sujungimo sąlygų. Sinchronizacijai būtinus tyrimus nurodė RGCE, jais siekiama užtikrinti, kad sinchroninis Baltijos šalių elektros sistemų prijungimas prisideda prie kontinentinės Europos sistemų saugumo ir patikimumo. Tyrimai taip pat leis įvertinti Baltijos elektros sistemų atitikimą visiems techniniams reikalavimas, išdėstytiems ENTSO-E tinklo kodeksuose ir sinchroninės zonos bendruosiuose susitarimuose (SAFA).
Sinchronizacijos tyrimai bus vykdomi kontinentinės Europos perdavimo sistemų operatorių konsorciumo, kurį sudaro Lenkijos „Polskie Sieci Elektroenergetyczne S.A.“, Vokietijos „50Hertz Transmission GmbH“ ir „Amprion GmbH“, Serbijos SC „Elektromreža Srbije“. Sprendimas įtraukti kontinentinės Europos perdavimo sistemų operatorių konsorciumą kaip tyrimų organizatorių buvo priimtas pagal ENTSO-E rekomendacijas, vertinant, kad kontinentinės Europos perdavimo sistemų operatorių konsorciumas turi tinkamiausias kompetencijas tyrimų vykdymui ir konsultacijų teikimui.
FSAS įrengimas ir Automatinio generacijos valdymo sistemos įdiegimas yra du iš 14 Vyriausybės patvirtintų ypatingos svarbos sinchronizacijos projektų. „Litgrid“ šiuo metu jau įgyvendino 3 iš šių projektų: 330 kV Bitėnų transformatorių pastotės išplėtimą, 110 kV linijos Pagėgiai–Bitėnai statybą ir 330 kV linijos Lietuvos elektrinė–Vilnius rekonstrukciją.
Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia vadinamajame BRELL žiede, kuriame elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Parengti Lietuvos elektros energetikos sistemą atjungimui nuo Rusijos ir Baltarusijos tinklų ir darbui sinchroniniu režimu su Lenkija, Vokietija ir kitomis žemyninės Europos valstybėmis planuojama 2025 m.