„Ministrai pirmininkai atkreipė dėmesį, kad Jungtinis tyrimų centras sinchronizaciją su kontinentiniais Europos tinklais per Lenkiją parinko kaip tinkamiausią sinchronizacijos būdą dėl kaštų efektyvumo“, – rašoma bendroje deklaracijoje.
Premjerai nurodė, kad studijos dėl techninių sąlygų turėtų būti baigtos iki pavasario, o politinis sprendimas būtų priimtas iki 2018 metų vasaros.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros tinklai dar veikia vienoje sistemoje su Rusija ir Baltarusija, tad sistemos išlieka priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo.
Baltijos šalys jau senokai deklaravo siekį sujungti sistemas su Vakarų Europa, bet sprendimo dėl konkrečių būdų šiemet pasiekti nepavyko.
Pripažįstama, kad vienos jungties galimybę galima svarstyti kaip realistišką. Aišku, jei būtų dvi linijos, būtų labai gerai.
Latvija ir Estija laikėsi pozicijos, kad sinchronizacijai nepakanka dabar esančios jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos, ir ragino pirmiau nuteisti antrąją, o estai kurį laiką kaip alternatyvą siūlė sinchronizuotis su Šiaurės šalimis.
„Anksčiau būdavo skirtingos nuomonės, dabar jos artėja prie bendro vardiklio. Visi pripažįsta, kad sinchronizaciją racionaliausia vykdyti per Lenkiją. Pripažįstama, kad vienos jungties galimybę galima svarstyti kaip realistišką. Aišku, jei būtų dvi linijos, būtų labai gerai“, – BNS telefonu iš Estijos sakė premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas Deividas Matulionis.
Antros jungties šalininkai sako, kad ji padidintų saugumą. Apžvalgininkų teigimu, Estija taip pat gali tikėtis, kad didesni pajėgumai leis jai lengviau eksportuoti elektrą. Lenkija savo ruožtu antrai jungčiai gali nepritarti, saugodama savo rinką, pareigūnai Varšuvoje taip pat tikina, kad jungties tiesimas būtų techniškai sudėtingas.
Sinchronizacijos projektą pirmadienį Briuselyje taip pat aptarė Baltijos šalių ir Lenkijos energetikos ministrai bei Europos Komisijos pareigūnai. Briuselyje patvirtintas išsamus veiksmų planas – jis numato konkrečius veiksmus ir darbų tvarkaraštį iki 2018 metų birželio mėnesio, įskaitant abejų studijų – dinaminės analizės ir sistemos dažnio stabilumo – rengimą.
Pasak EK pranešimo, susitikime sutarta, kokių priemonių imtis, kad iki 2018 metų gegužės pabaigos būtų rastas geriausias būdas sinchronizuoti tinklus. Jame pabrėžta, kad Estijos, Latvijos, Lietuvos bei Lenkijos perdavimo sistemų operatoriai ir ENTSO-E paskutinius techninius tyrimus turi baigti iki gegužės 31 dienos, todėl pažanga bus nuolat stebima.
Po šio susitikimo Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) pareiškė, kad Baltijos valstybių elektros energetikos tinklų sinchronizavimas taps Europos tikros vienybės simboliu.
„Mano vadovaujama Komisija remia šį procesą ir yra pasirengusi sudaryti kuo geresnes sąlygas jame dalyvaujančių valstybių narių diskusijoms. Labai rūpinuosi šiuo sinchronizavimo projektu. Jis padės užbaigti visos ES energijos rinkos kūrimą ir pagerinti elektros energijos tiekimo saugumą Baltijos regione. Šis projektas yra labai svarbus mano vadovaujamos Komisijos energetikos sąjungos prioritetui įgyvendinti“, – pranešime spaudai teigė J.C.Junckeris.
