Trečiadienį Rygoje Latvijos, Estijos ir Lietuvos energetikos reguliuotojų atstovų susitikime daugiausia dėmesio skirta elektros energetikos rinkos aktualijoms, Baltijos regioninio koordinavimo centro steigimo klausimams, bendros gamtinių dujų rinkos kūrimui, praneša Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).
Pasak jos, diskusijos metu Lietuvos atstovai akcentavo, kad svarbu įgyvendinti bendrą tikslą – nutraukti elektros prekybą su Baltarusija, kurioje veikia Astravo AE, ir teikti prioritetą tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių narių vykdomai prekybai ES vidaus rinkoje.
„Taip pat VERT atstovai pristatė parengtą ataskaitą dėl priežasčių, sąlygojusių Latvijos ir Lietuvos elektros kainų zonų kainų skirtumo pokyčius, bei pateikė informaciją apie vykusią viešąją konsultaciją dėl bendrovės „Litgrid“ parengtos Tarpsisteminių jungčių pralaidumo nustatymo ir paskirstymo su trečiosiomis šalimis metodikos projekto“, – rašoma pranešime.
Šiuo metu prekyba su trečiosiomis šalimis vyksta pagal Lietuvos nepatvirtintą metodiką, kurią taiko Latvija ir Estija. Lietuvos pareigūnai įsitikinę, kad Baltijos šalyse periodiškai suprekiaujama Astravo AE elektra ir dėl to pažeidžiamas vadinamasis „antiastravo“ įstatymas. Latvija teigia, kad prekiauja tik rusiška elektra.
Elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis yra sakęs, kad Latvija išduoda neadekvačius pralaidumus prekybai – jos linija su Rusija yra 323 megavatai (MW), o prekybai išduodama 970 MW. Pasak jo, jeigu Latvija išduotų tik tokius pajėgumus, kokius pati turi, „mūsų priekaišto pagrindo neliktų, bet jie išduoda pralaidumus žymiai didesnius“.
Anot R.Masiulio, taip dirbtinai užblokuojama galimybė patekti į Lietuvą pigesnei elektrai, susidaro pastebimi elektros kainų skirtumai Latvijoje ir Lietuvoje.
Vyriausybės komisija liepos pabaigoje pritarė bendrovės „Litgrid“ parengtam planui sumažinti maksimalų elektros perdavimo pralaidumą iš Baltarusijos į Lietuvą. Tai reiškia, kad kol bus pasiektas naujas trišalis Baltijos šalių susitarimas, Lietuva vadovausis savo prekybos elektra su trečiosiomis šalimis taisyklėmis.
Dabar planą turės patvirtinti VERT. Jei taryba pritars, nuo rugsėjo vidurio maksimalus pralaidumas (angl. Total Transfer Capacity, TTC) iš Baltarusijos į Lietuvą bus sumažintas nuo 1250 MW iki 400 MW – to pakaktų sistemos saugumui. Tuomet Latvija prekybai su Rusija galės išduoti tik pajėgumus, atitinkančius linijų pralaidumą.
R.Masiulis yra sakęs, jog nuo to, koks yra maksimalus fizinis pralaidumas iš Baltarusijos į Lietuvą, priklauso, koks bus nustatomas komercinis (angl. Net Transfer Capacity, NTC) pralaidumas iš Rusijos į Latviją.
Latvijos ir Estijos dabar taikomoje metodikoje vertinamas maksimalus Baltarusijos–Lietuvos jungčių pralaidumas.
Lietuva savo metodiką planuoja patvirtinti iki rugsėjo vidurio
Liepos pradžioje „Litgrid“ informavo BRELL šalių operatorius apie planuojamą maksimalaus perdavimo pralaidumo iš Baltarusijos į Lietuvą sumažinimą. Šiuo veiksmu siekiama užtikrinti, kad Lietuvos elektros linijos nebūtų naudojamos Baltarusijoje pagamintos elektros prekybai.
VERT komentavo BNS, kad rugpjūčio 20 dieną baigėsi viešoji konsultacija dėl „Litgrid“ siūlymų ir dabar operatorė vertina jos metu pateiktas rinkos dalyvių pastabas. Jas įvertinusi bendrovė pateiks galutinį metodikos projektą tvirtinti tarybai. Planuojama metodiką patvirtinti ne vėliau negu rugsėjo 15 dieną, sako taryba.
Lietuva elektros importą iš Baltarusijos nutraukė nuo pernai lapkričio, kai Astravo AE pradėjo gaminti elektrą. Tačiau Lietuvos atstovai teigia, kad baltarusiška elektra patenka į Baltijos šalių rinką, kai ja kaip rusiška suprekiaujama Rygos biržoje, todėl Lietuvai patvirtinus naujas taisykles, importas iš Rusijos į Latviją gerokai sumažės.
Lietuvos pareigūnai sako, kad nuo kovo mėnesio baltarusiška elektra iš esmės nebepatenka į Lietuvą ir už ją Baltarusija nebegauna pinigų. Tačiau nuo metų pradžios iki tol Lietuvos vartotojai už ją sumokėjo apie 16 mln. eurų.
Liepą VERT pranešė ištyrusi elektros kainų skirtumą tarp Lietuvos ir Latvijos zonų ir nustačiusi, kad jis susidarė dėl Latvijos ir Estijos taikomos pralaidumų su Rusija skaičiavimo metodikos.
Pasak reguliuotojo, dėl to Lietuvos elektros tiekėjai sausio-gegužės mėnesiais patyrė daugiau kaip 6 mln. eurų perkrovos išlaidų. VERT vertino „Nord Pool“ elektros biržoje padidėjusias kainas Lietuvos zonoje, palyginti su Latvijos kainų zona.
Tyrimas parodė, jog nėra taikoma pirmenybė prekybai tarp ES valstybių narių, o prekyba su trečiosiomis šalimis trukdė tarpvalstybinei prekybai tarp ES valstybių narių.
Neseniai viešojoje erdvėje buvo aptariami Statistikos departamento duomenys, kad iš Baltarusijos į Lietuvą per pirmąjį šių metų pusmetį perduota 1,86 TWh elektros ir už juos tariamai sumokėta 98 mln. eurų (kur kas daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai dar nebuvo sustabdyta prekyba elektra su Baltarusija).
„Litgrid“ teigė BNS, kad jos duomenimis, per pirmą šių metų pusmetį iš Baltarusijos iš tiesų fiksuotas 1,86 TWh fizinis srautas, bet tai esąs „techninis srautas, kuris nėra apmokestinamas“.
„Apmokestinamas tik komercinis srautas, tačiau 2020 metų lapkričio 3 dieną veiklą pradėjus Astravo atominei elektrinei, elektros prekyba su Baltarusija Lietuvoje buvo sustabdyta. Nuo tada prekyba elektra, vadinamieji komerciniai srautai, su trečiosiomis šalimis vyksta per Latvijos-Rusijos pjūvį, tačiau fiziškai elektros energija patenka per Lietuvos-Baltarusijos linijas“, – komentuoja operatorė.
„Litgrid“ pridūrė, kad atsižvelgiant į tai, jog prekyba per Latvijos-Rusijos pjūvį yra vykdoma pagal VERT nesuderintą metodiką ir tokiu būdu yra naudojamos Lietuvos-Baltarusijos linijos, bendrovė ir parengė naujas elektros perdavimo pralaidumą iš Baltarusijos į Lietuvą mažinančias taisykles. Dabar operatorė laukia, kol VERT jas įvertins ir jas bus galima taikyti.
