„Iš esmės principinis sprendimas judėti pirmyn yra ir yra aiškus terminas – dvi savaitės, kurios reikalingos padaryti tam tikrus patikslinimus mūsų bendroje pozicijoje, taip pat parengti bendrą kreipimąsi į Europos Komisiją, taip pat Latvijoje vyriausybėje bus svarstymas tuo klausimu“, – BNS sakė patarėjas užsienio politikai Deividas Matulionis.
„Yra tarpinis principinis sprendimas. Galutinio taško dar nededam, bet sakyčiau, kad judėjimas į priekį yra“, – pridūrė jis.
Baltijos šalių premjerai dėl SGD rinkos penktadienį susitiko Latvijos Inčukalnio dujų saugykloje.
D.Matulionis tikino, kad principinis sprendimas, kad regioninį SGD paketą sudarytų jau veikiantis Klaipėdos terminalas, planuojamas terminalas Estijoje bei Inčukalnio dujų saugykla, išlieka nepakitęs. Tačiau patarėjas nedetalizavo, kokius pakeitimus susitarime nuspręsta padaryti per dvi savaites.
„Principinis sprendimas dėl tų visų principų yra, tik dėl tam tikrų niuansų reikia dar šiek tiek laiko, kaip sakiau, dvi savaitės, bet tai jau bus galutinis (terminas – BNS)“, – sakė patarėjas.
Anot D. Matulionio, detales tikslins Energetikos ministerija.
BNS kalbintų pareigūnų, kurie nenorėjo skelbti pavardžių, teigimu, su Latvija susitarti gali būti sunkiausia. Pasak vieno jų, ilgą laiką Latvija nekėlė aiškių sąlygų dėl susitarimo, tad „ji buvo pamiršta“, o visas dėmesys nukreiptas į Estiją. Tačiau šią savaitę sulaukta signalų, kad Latvija abejoja, ar jai reikia pasirašyti susitarimą dėl SGD rinkos, ji gali norėti daugiau laiko įvertinti, kokią naudą iš to galėtų gauti.
Anksčiau S.Skvernelis išsakė lūkestį, kad sprendimas bus pasiektas per penktadienio susitikimą. Lietuvos pareigūnai teigia, kad bendra trijų šalių pozicija padidintų galimybes gauti Europos Sąjungos (ES) paramą Lietuvos suskystintų gamtinių dujų terminalui Klaipėdoje. Be to, tai leistų dujas vartotojams atpiginti 5-7 procentais.
Pokalbiai dėl regiono dujų infrastruktūros prasidėjo dar 2006 metais, kai Baltijos šalys sutarė vertinti regioninio SGD terminalo statybų idėją, tačiau šalims nepasiekiant susitarimo, Lietuva Klaipėdoje pastatė savo terminalą.
Vėliau Lietuva ragino kaimynes pripažinti jį regioniniu ir taip atverti galimybes gauti europinę paramą. Tam nepritarė Estija, norinti statyti savo terminalą Suomijos įlankoje, todėl Lietuva sutiko, kad Estija statytų mažesnį terminalą ir ES paramą galėtų gauti abu terminalai bei Latvijos dujų saugykla.
