„Pirmiausiai Lietuvai, Latvijai ir Estijai reikėtų bendrų susitarimų dėl tarifų sistemos, dėl mokestinės sistemos. Jei ta elektra būtų pakankamai apmokestinta, tada nebūtų stimulo ją atsiųsti į Lietuvą. Kadangi šis klausimas yra subtilus teisine prasme, liečia daug tarptautinių konvencijų, nesinori iš anksto sakyti tikslaus varianto, kokiu keliu eisime, bet kryptis, manau, turėtų būti tokia“, - interviu BNS teigė R.Masiulis.
Astravo AE klausimas lapkritį nagrinėtas Prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo komisijos posėdyje Minske.
Jis teigė tikintis, kad Astravo AE prižiūrinčios tarptautinės organizacijos užtikrins, jog jėgainė nebūtų statoma nesilaikant tarptautinių konvencijų.
„Pirmiausiai mes Lietuvoje turime padaryti viską, kad jeigu ji ir būtų statoma, būtų statoma laikantis tarptautinių normų, o jei nesilaikoma tarptautinių normų, ji neturi būti statoma. Kol kas ji yra statoma nesilaikant tarptautinių normų ir dėl to mes labai aiškiai ir griežtai pasisakom, kad tai yra nepriimtina ir turim imtis visų veiksmų - tiek tarptautinėse organizacijose užduodant klausimu, prašant paaiškinimų“, - kalbėjo R.Masiulis.
Lietuvos ir Baltarusijos atstovai kitą savaitę Vilniuje aptars sutarties dėl poveikio aplinkai vertinimo (PAV). Kelerius metus derinta sutartis svarbi, tęsiant diskusijas dėl Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje statomos Astravo AE.
Lietuvos užsienio reikalų ir Energetikos ministerijos lapkritį gavo Baltarusijos Energetikos ministerijos laišką, kuriame prašoma sudaryti galimybę ateityje naudotis Kruonio hidroakumuliacine elektrine (HAE) kaip energijos pajėgumų rezervu Astravo AE. Lietuva Baltarusijai atsakė, kad tokios galimybės nėra.
Astravo AE klausimas lapkritį nagrinėtas Prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo komisijos posėdyje Minske. Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas tuomet BNS teigė, kad Lietuva ragino pakviesti Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) misiją įvertinti AE aikšteles, nes tai rekomenduoja ESPO konvencija ir manoma, kad tai nėra atlikta.
ESPO yra paskelbusi, kad Astravo AE projektas neatitinka konvencijos reikalavimų. Pati Lietuva ne kartą kritikavo Baltarusiją, kad ji neužtikrina projekto, kuris statomas vos 50 kilometrų nuo Vilniaus, saugumo.
ESPO konvencija numato, kad prioritetinė projekto statybos vieta gali būti nustatyta tik baigus poveikio aplinkai vertinimo procesą, tai yra atsakius į visus poveikį galbūt patirsiančių valstybių klausimus, supažindinus jų visuomenę su projektu ir surengus dvišales konsultacijas.
