Reguliuotojai ketvirtadienį susitarė, kad kiekvienos šalies patiriami investicijų kaštai bus dengiami atitinkamo Baltijos šalių perdavimo sistemos operatoriaus (PSO) – Lietuvos „Litgrid“, Latvijos AST ir Estijos „Elering“. Bendra Baltijos šalyse įgyvendinamų investicijų vertė sieks 432,55 mln. eurų, iš jų 167,045 mln. eurų teks Lietuvai.
Šios investicijos apima pirmą iš trijų sinchronizacijos etapų. Dėl projekto 2 ir 3 etapų investicijų bus priimti atskiri sprendimai.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos reguliuotojų susitarimas yra vienas iš reikalavimų šalių operatoriams kreipiantis dėl Europos Sąjungos (ES) lėšų, siekiant finansuoti dalį investicijų projekto kaštų.
„Litgrid“, AST ir „Elering“ iki spalio 11 dienos pateiks bendrą paraišką CEF (angl. Connecting Europe Facility) finansavimui užtikrinti. Komisijos teigimu, „bendro intereso projektams maksimalus galimas (ES – BNS) finansavimas siekia iki 75 proc.“.
Pasak „Litgrid“, iš viso sinchronizavimo projektas turėtų kainuoti apie 1 mlrd. eurų.
Planuojama, kad sinchronizavimui bus naudojama dabartinė Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ dvigrandė jungtis (AC, kintamos srovės) ir papildoma jūrinė, asinchroninė jungtis (DC, nuolatinės srovės).
Ne vėliau kaip rugsėjo 14 dieną Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) aukšto lygio grupė turėtų patvirtinti techninius sprendimus.
Iki rugsėjo 21 dienos Lenkija pateiks paraišką Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijai ENTSO-E.
Sinchronizavimo projektą numatyta baigti 2025 metais.
Baltijos šalys iki šiol veikia sinchroniniu režimu posovietinės energetinės sistemos vadinamajame BRELL žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo.
