Lietuvoje elektra per savaitę brango 11 proc. iki 39,98 euro už MWh, Latvijoje – taip pat 11 proc. iki 39,9 euro už MWh, o Estijoje – 8 proc. iki 38,55 euro už MWh.
„Elektrum Lietuvos“ smulkių ir vidutinių klientų vadovo Karolio Bagdono teigimu, tokiam kainų kilimui didžiausios įtakos padarė visą savaitę neveikusi „NordBalt“ jungtis. Kita vertus, pasak jo, dar didesnį kainų kilimą piko valandomis stabdė Rygos kogeneracinė elektrinė.
Sausio 15-21 dienomis Baltijos šalys sunaudojo 626 gigavatvalandžių (GWh) elektros – 4 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę. Latvijoje elektros vartojimas ūgtelėjo 4 proc. iki 163 GWh, Estijoje – 5 proc. iki 201 GWh, Lietuvoje – 2 proc. iki 262 GWh.
Elektros gamyba visame regione sumažėjo 5 proc. iki 525 GWh: Lietuvoje buvo pagaminta 73 GWh, Latvijoje – 183 GWh, o Estijoje – 269 GWh elektros.
Elektros perdavimo operatorius „Litgrid“ antradienį nurodė, kad gamyba Baltijos šalyse sumažėjo 3 proc. Labiausiai – 52 proc. krito hidroelektrinių gamyba, kuri sudarė beveik penktadalį visos pagaminamos elektros energijos regione. Baltijos šalyse šiluminių elektrinių gamyba augo 22 proc., o vėjo elektrinės gamino 53 proc. daugiau.
Lietuvoje 44 proc. mažėjo hidroelektrinių gamyba, o šiluminių elektrinių gamyba augo daugiau nei du kartus. Vėjo elektrinių gamyba praėjusią savaitę didėjo 34 proc. Bendra vietinė generacija buvo 21 proc. didesnė nei praėjusią savaitę.
Pasak „Litgrid“, Lietuvoje praėjusią savaitę importuota 73 proc. suvartotos elektros energijos: 14 proc. – iš Švedijos, 49 proc. – iš Latvijos, Estijos ir Suomijos, 32 proc. elektros – iš trečiųjų šalių. Praėjusią savaitę Baltijos šalyse paklausa išaugusi 8 proc. Labiausiai – 12 proc. suvartojimas augo Lietuvoje. Estijoje ir Latvijoje suvartojimas augo atitinkamai 6 proc. ir 4 proc.
Sausio 15-21 d. elektros srautui į Lietuvą tarptautinių Latvijos-Lietuvos jungčių pralaidumas vidutiniškai buvo išnaudojamas 60 proc., o Baltarusijos-Lietuvos – 23 proc. Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 24 proc., o Lietuvos kryptimi – 42 proc.
