2022 10 06 /11:05

„Baltpool“ apie šildymo sezoną: spalio kaina išaugusi dvigubai

Šio spalio šilumos kainos Lietuvoje yra apie 100 proc. didesnės nei praėjusį spalį, tačiau šio šildymo sezono pradžios kainas reikėtų lyginti su kovo mėnesiu, ketvirtadienį teigė tarptautinės biokuro biržos „Baltpool“ prekybos vadovas Vaidotas Jonutis. Tokiu atveju šiluma per metus būtų brangusi 24 proc. Viso šildymo sezono kainas prognozuoti yra sudėtinga dėl rinkose vyraujančio neapibrėžtumo, tačiau V.Jonutis mano, kad šilumos iš biokuro kaina sezono metu, priešingai nei pernai, nebeturėtų kilti.
Šildymo kaina
Šildymo kaina / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Tarptautinė biokuro birža „Baltpool“ ketvirtadienį pristatė ateinančio šildymo sezono tendencijas bei aktualijas.

„Baltpool“ prekybos vadovas Vaidotas Jonutis sakė, kad niekas tiksliai negali pasakyti visų artimiausio šildymo sezono kainų, šilumos įkainis kinta kiekvieną mėnesį, atsižvelgiant į įsigyjamo kuro kainas.

Vis dėlto kai kurios savivaldybės, ypač priklausomos nuo gamtinių dujų, šildymo sezoną pradės gana aukštomis šilumos kainomis, mat dėl neapibrėžtumo nusprendė gamtinių dujų įsigyti anksčiau, šioms pasiekus naujus rekordus.

„Šiais metais bus dar tokių miestų, kurie tiesiog nelaimingu momentu nusipirko dujų, vien dėl to, kad neišlaikė nervai. Priimti sprendimą kuriuo metu pirkti kurą buvo labai sudėtinga, nes kainos svyravo 50 proc. pirmyn ir atgal. Nes jeigu sudarai sandorį, nori nenori reikės jį vykdyti“, – teigė V.Jonutis.

Šilumos tinklai jau yra paskelbę šilumos kainas spalio mėnesiui. Anot V.Jonučio, spalio kainos geriau atspindi galimas šilumos sezono kainas, kadangi tai – jau šildymo sezono pradžia, šilumos poreikis auga, o biokuro kainos tradiciškai panašios į tas, kuriomis parduodama šildymo sezono metu.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) apskaičiavimais vidutinė kaina Lietuvai spalio mėnesiui, be pridėtinės vertės mokesčio (PVM), siekia 10,29 ct/kWh.

Tai 100 proc. didesnė kaina nei praėjusių metų spalį.

Vis dėlto, argumentuoja V.Jonutis, pernykščio spalio šildymo kaina fiksuota prieš Rusijos agresiją Ukrainoje, todėl geresnis vaizdas matytųsi lyginant šių metų spalio kainą su šių metų kovo mėnesio kaina, kai rinkose jau buvo matyti Rusijos energetinio šantažo pasekmės.

„Baltpool“/Vaidotas Jonutis
„Baltpool“/Vaidotas Jonutis

„Kovo mėnesį jau turėjome realią situaciją, kuri įvyko – jau buvo prasidėjęs karas Ukrainoje, jau buvo prasidėję visi nesklandumai“, – kalbėjo V.Jonutis.

Skaičiuojant nuo kovo mėnesio, kai vidutinė kaina buvo 8,28 ct/kWh, šilumos kainų augimas siektų apie 24 proc.

Rugsėjo mėnesį viena didžiausių kainų visoje šalyje formavosi Vilniaus mieste – 17,56 ct/kWh, tačiau spalį, dėl mieste planuojamo deginti mazuto, ji sumažėjo iki 9,70 ct/kWh. Palyginus su praėjusių metų spalio mėn., šildymo kaina sostinėje didėja 62 proc.

„Rugsėjo mėnuo yra niekas kitas, kaip parodymas mums, kas būtų, jeigu Lietuvoje reikėtų pirkti viską rinkos kainomis, kurios yra šiuo metu“, – pabrėžė „Baltpool“ prekybos vadovas.

„Baltpool“ atstovų teigimu, jeigu Lietuvos šilumos sektorius laiku nebūtų išsivadavęs nuo gamtinių dujų priklausomybės, šildymo kainos šiemet būtų bent 4 kartus didesnės.

„Dujų, kurių dalis [šilumos sektoriuje] 2010 m. sudarė 75 proc. visos Lietuvos , dabar pavirto 19 proc. O tai, kas buvo 19 proc. biokuras, dabar pavirto 75 proc. Tai turbūt geriausia, kas galėjo įvykti šioje valstybėje, nes tai iš esmės pakeitė situaciją mūsų valstybėje“, – kalbėjo V.Jonutis.

Jis pabrėžė, kad suskystintų dujų terminalas (SGD), dėl kurio šiuo metu viešojoje erdvėje kyla diskusijų, niekada nesprendė dujų kainų klausimo, tačiau užtikrino alternatyvų apsirūpinimą gamtinėmis dujomis. Dujų, kuriomis apsirūpinama per terminalą, kainą diktuoja globali rinka.

Miestuose kainų pokyčiai – skirtingi

VERT duomenimis, Kaune šilumos kaina spalio mėnesį, lyginant su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, augs 140 proc. iki 9,50 ct/kWh, Klaipėdoje – 90 proc. iki 10,06 ct/kWh, o Panevėžyje – 117 proc. iki 11,13 ct/kWh.

Daugiau nei pusę galutinės šilumos kainos vartotojams sudaro įsigyjamas kuras, kurio kainos nustatomos kas mėnesį. Likusią galutinės kainos dalį sudaro fiksuotos išlaidos – šilumos tinklo nusidėvėjimas ir amortizacija, remontai, darbuotojų atlyginimai, pridėtinės vertės mokestis.

Teodoras Biliūnas/BNS/Kauno Senamiestis
Teodoras Biliūnas/BNS/Kauno Senamiestis

Pasak V.Jonučio, kainos didėjimą skirtinguose miestuose lemia gamtinių dujų dalis kuro struktūroje – kuo miestai naudoja daugiau dujų, tuo galutinės šilumos kainos augimas bus didesnis.

Rugsėjo mėnesio šilumos kainos dar neatspindi viso galimo kainų svyravimo – kuro kainų svyravimai ir geopolitinis neapibrėžtumas keičiasi kiekvieną dieną, todėl kainos gali tiek kilti, tiek kristi.

Vertinant prognozuojamas spalio mėn. šildymo kainas Baltijos šalyse, didesnėmis kainomis išsiskirs Latvijos ir Estijos sostinės, kurios šilumos gamybai naudoja daugiau gamtinių dujų nei mažesni miestai.

Biokuro kainas formuoja malkinė mediena

Biokuras šiais metais pabrango dvigubai. Vis dėlto, stebint biokuro kainų tendencijas, galima būtų spėti, kad kainų pikas jau yra pasiektas, teigia „Baltpool“ atstovai.

„Dėl sustabdyto biokuro importo iš Baltarusijos biokuro kaina Lietuvoje padidėjo dvigubai – iki 46 eurų/MWh. Gamtinės dujos per metus pabrango bent 3 kartus iki 250 eurų/MWh. Reiktų džiaugtis tuo, kad Lietuva laiku perorientavo šilumos ūkį į biokurą, šis sprendimas mums leidžia šilumos ūkyje naudoti 4–5 kartus pigesnę kuro rūšį“, – komentuoja V.Jonutis.

Pasak V.Jonučio, ankstesniais metais pigi žaliava iš Baltarusijos stipriai formavo biokuro kainą Lietuvoje, tai leido biokuro kainas išlaikyti neaukštas.

„Baltpool“ atstovas pabrėžė, kad biokuro rinka Lietuvoje nėra vienalytė. Biokure naudojamos tos liekanos, kurios nepatenka į nacionalinį medienos kirtimo planą. 50 proc. medienos pramonės liekanų atitenka biokurui, taip pat biokuras importuojamas, naudojama ne miško mediena ir miško kirtimo atliekos.

Iki 2021 m. trūkstamą kiekį Lietuvos užtikrindavo importas iš Baltarusijos. Po sankcijų Baltarusijai 2022 m. tokio biokuro neliko ir biokuro kainas pradėjo formuoti medienos pramonė.

Alvydo Januševičiaus / 15min nuotr./Biokuras
Alvydo Januševičiaus / 15min nuotr./Biokuras

Pasibaigus pandemijai ir išaugus žaliavos paklausai baldų pramonėje, malkinės medienos vidutinė kaina per metus išaugo 2,5 karto – nuo 30 eurų/ktm (kietmetriui) iki 75 eurų/ktm.

Nepaisant aukštų kainų, „Baltpool“ duomenimis, Lietuvos miestai yra pasirengę šildymo sezonui kaip įprastai. Ilgalaikiais sandoriais miestai jau yra nupirkę apie trečdalį viso reikalingo biokuro.

Lyginant su praėjusiu šildymo sezonu, biokuro yra įsigyta netgi daugiau. „Šiemet rinkoje stebima tendencija, kad dėl didelio biokuro žaliavos kainos neapibrėžtumo žiemos laikotarpiu, biokuro tiekėjai nenori prisiimti ilgalaikių įsipareigojimų ir linkę biokurą parduoti trumpalaikiais sandoriais. Šiuo įtemptu laikotarpiu rinkoje tai visiškai nestebina“, – pastebėjo V.Jonutis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis