Energetikos viceministrė sako, jog Valstybinė miškų urėdija dalyje Lietuvos jau yra pasiruošusi gaminti biokurą, o kitąmet jo gamybą tikimasi išplėsti.
„Jie jau yra nusipirkę irgi žaliavos smulkinimo įrangą trijuose Lietuvos regionuose, kur taip pat dalyvaus kaip rinkos dalyvis, tai leis įnešti tam tikrą stabilumą. Kitais metais jau ir kituose regionuose, tikima, kad tikrai pavyks smulkinimo įrangą įsigyti ir paduoti tikrai didžiulį kiekį biokuro kaip produkto“, – kalbėjo I.Žilienė.
Energijos išteklių biržos operatorės „Baltpool“ Prekybos skyriaus vadovas Vaidotas Jonutis sako, kad ilgalaikių biržos sandorių rinkoje šiuo metu susitarta tik dėl 35 proc. biokuro 2023 metų pirmojo ketvirčio pasiūlos, o tai gali reikšti, kad likęs kiekis bus nupirktas pigiau ir tai mažintų ir šildymo kainą.
-
Vilniečius spalį nustebino sąskaitos už šildymą ir karštą vandenį: mažesnės nei rugsėjį, kai nešildė
-
Sostinėje šildymui pradėtas naudoti ir mažasieris mazutas: lapkritį šilumos kaina dar mažėja
-
Suskaičiavo, kiek už šildymą spalį mokės kauniečiai: lyginant su praėjusiais metais, pokytis nesiekia nei 10 proc.
„70 proc. kuro jeigu pavyks nupirkti 30 proc. pigiau nei susitarta dėl ilgalaikių sandorių, tai čia yra gera naujiena, nes tie 15-20 procentų galimai numuštų šildymo kainas apie 10 proc. Maždaug pusė pokyčio atsispindi šilumos kainoje“, – Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje trečiadienį sakė V.Jonutis.
Valstybinės miškų urėdijos (VMU) generalinis direktorius Valdas Kaubrė taip pat sako, kad ateityje galima tikėtis mažesnės biokuro kainos, nes jo aukcionuose nupirkta tik trečdalis, o papildomi aukcionai formuos mažesnę kainą.
„Kaina krenta žemyn, galime užtikrinti, kad žaliavos užtenka. Paskelbti aukcionai pirmam kitų metų pusmečiui parodė, kad malkinės ir plokščių medienos, kuri naudojama biokuro gamybai, yra nupirkta tik 30 proc. Tai rodo, kad paskelbtas papildomas aukcionas kainą rinkoje suformuos tokią, kad ji tikrai bus mažesnė“, – komitete sakė V. Kaubrė.
Vyriausybė praėjusią vasarą įpareigojo urėdijas bent 20 proc. malkinės medienos tiekti kaip biokuro žaliavą tiesiogiai šilumos gamintojams, taip siekiant didinti jos kiekį. Žaliavos, anot V. Kaubrės, šiuo metu yra net per daug.
„Žaliavos ne tik kad pakanka, bet jos yra perteklius, nes mūsų pirkėjai, kurie nupirko malkinę medieną, pasirašė sutartis, atsisako sutarčių ir moka baudas, o tai parodo, kad šiandieninė malkinės medienos kaina yra per aukšta“, – pridūrė V. Kaubrė.
Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius sako, kad tokia situacija rodo, jog Vyriausybės sprendimas buvo teisingas, nes padėjo suvaldyti biokuro kainą.
„Intervencija padėjo suvaldyti kainą, teisingi žingsniai buvo padaryti vasarą“, – sakė jis.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovo Valdo Lukoševičiaus teigimu, biokuro poreikis ateityje augs, todėl būtų galima galvoti apie stabilią pasiūlą, kurią galbūt galėtų užtikrinti valstybė.
„Poreikis augs, tai mums pasvarstymui kilo mintis: gal vis dėlto tam stabilumo užtikrinimui biokuro rinkoje reikėtų įvesti kažkokį stabilų segmentą, kuris būtų labai patikimai fiziškai prieinamas ir galimai su prognozuojamomis kainomis. Apie 20-30 proc. rinkos poreikio galėtų būti tiekiama tos pačios VMU, kuri turėtų garantuotą rinką (...) Kviečiu politikus, valdininkus, rinkos dalyvius pasvarstyti tokią galimybę“, – komitete sakė V. Lukoševičius.
VMU vadovas V. Kaubrė sakė, kad 2023 metams Vyriausybės pavedimu jau sukauptas 20 proc. malinės medienos rezervas.
„Pati urėdija iš jo gamins biokurą arba tas kiekis bus parduodamas trumpalaikiuose aukcionuose, jeigu bus poreikis rinkoje. Tas rezervas jau šiandien yra suformuotas, apie pusė milijono kubinių metrų yra“, – sakė V. Kaubrė.
Energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad urėdija dalyje Lietuvos jau yra pasiruošusi biokuro gamybai, kitais metais ją tikimasi išplėsti.
„Jie jau yra nusipirkę irgi žaliavos smulkinimo įrangą trijuose Lietuvos regionuose, kur taip pat dalyvaus kaip rinkos dalyvis, tai leis įnešti tam tikrą stabilumą. Kitais metais jau ir kituose regionuose, tikima, kad tikrai pavyks smulkinimo įrangą įsigyti ir paduoti tikrai didžiulį kiekį biokuro kaip produkto“, – kalbėjo I. Žilienė.
V.Jonučio teigimu, vien dėl Vilniaus kogeneracinės jėgainės veiklos pradžios kitais metais biokuro poreikis Lietuvoje galėtų padidėti apie 15 procentų.
„Baltpool“, kurioje biokuro kaina skaičiuojama pagal energetinę vertę, duomenimis, biokuras ilgalaikių sandorių rinkoje šiuo metu kainuoja apie 35 eurus už megavatvalandę (MWh), arba maždaug ketvirtadaliu mažiau nei sezono pradžioje.
„Ilgalaikėms sutartims buvo 45-50 eurų buvo sezono pradžioje, dabar situacija radikaliai pasikeitusi ir šiuo metu apie 35 eurai – beveik 27 proc. nuo aukščiausio vertės“, – kalbėjo V.Jonutis.
Jo teigimu, kainos mažėjimą lėmė šiltas ruduo ir mažas biokuro vartojimas.
„Manau, kad pagrindinis dalykas tai, kad šiltas ruduo, vartojimas krito maždaug per pusę, biokuro vartojimas neauga, tik savaitę ar dvi vartojamas pilnu tempu“, – sakė „Baltpool“ atstovas.
Trumpalaikių sandorių rinkoje biokuras gali kainuoti apie 45 eurus už MWh, arba 10-15 proc. mažiau nei prognozuota sezono pradžioje. Praėjusį šildymo sezoną šioje rinkoje 2021-2022 metais fiksuotas 230 proc. kainų augimas – nuo 11,57 iki 26,56 euro.
