V.Jonutis informavo, kad aukcionas dėl lapkričio šilumos kainų jau įvyko. Prognozuojama, kad šių metų lapkritį, lyginant su praėjusių metų lapkričiu, visoje Lietuvoje šiluma pabrangs apie 30 proc.
Vilniuje fiksuotas 22 proc. augimas, Kaune – 74 proc., Klaipėdoje – 21 proc. Alytuje šilumos kaina augs 9 proc., o Panevėžyje – 79 proc.
Tai nėra galutinė šilumos kaina vartotojams – šie skaičiai rodo šilumos, kurią perka šilumos tinklai, kainų augimą. 30-40 proc. vartotojams parduodamos šilumos kainos sudaro kuro sąnaudos. Likusią dalį sudaro fiksuoti mokesčiai, tokie kaip atlyginimai, remontas ir kitos išlaidos.
Komentuodamas beveik 80 proc. šilumos kainos augimą Kaune, V.Jonutis teigė, kad kauniečiai vis viena mokės mažiausiai tarp didmiesčių gyventojų.
-
Šildymo kainų šuolis: kiek sąskaitos didės renovuotuose namuose, kiek – senuose
-
Planui dėl energijos kainų valdymo – aštri kritika: dalis vartotojų liks „kvailio vietoje“
-
Seimo komitete – diskusija, kaip švelninti elektros, dujų ir šildymo kainų augimą
-
VERT: šiluma Vilniuje gali brangti net iki 70 proc.
„Net ir po tokio augimo, tai vis tiek pati pigiausia kaina Lietuvoje, nes Kauno rinkoje yra didelė konkurencija“, – sakė jis.
V.Jonutis pridūrė, kad lyginant su šilumos kainomis prieš dešimtmetį, jos šiandien nukritę apie 50 proc., o praėjusiais metais apskritai mokėjome žemiausią kainą nuo 2008 m.
„Sunku tarp kitų paslaugų rasti tokią, kuri pernai kainavo žemiau nei 2008 m. Taip buvo dėl labai žemos pernykštės palyginamosios bazės. Kainos buvo tokios žemos, kad jos tam tikra prasme netgi kenkė valstybei“, – lygino vadovas.
Savo teiginį jis grindė tuo, kad pastaruosius metus Lietuvos šilumos, gaminamos iš biokuro, ūkyje buvo naudojama apie 30 proc. pigios baltarusiškos medienos. Tai vertė vietinius biokuro gamintojus mažinti gamybą arba bankrutuoti. Šiuo metu pigios baltarusiškos medienos kiekis sumažėjo, jo daugiau pradėjo naudoti ir pati kaimyninė valstybė.
Jo teigimu, biokuro kainos priklauso nuo to, kaip formuojasi miškininkystės ir medienos rinkos. Pastaraisiais metais Rytų Europoje ir Baltarusijoje masiškai vykdyti sanitariniai kirtimai, kadangi dideli plotai spygliuočių buvo paveikti kenkėjų.
„Dvejus metus Rytų Europa buvo paversta kirtimo aikštele. Labai svarbi detalė yra tai, kad įvyko COVID-19 pandemija ir rinkoje pradėjo formuotis beprecedentis kokybiškos medienos bumas. Miškininkai išgyvena renesansą, nes tokių kainų nėra buvę. Normalu, kad biokuro kaina taip pat reaguoja“, – aiškino V.Jonutis.
Jis pabrėžė, kad vienas didžiausių iššūkių yra šiam šildymo sezonui užtikrinti pakankamą biokuro kiekį. „Baltpool“ prekybos skyriaus vadovas spėja, kad biokuro konkurencija kitais metais bus aršesnė, kas lems palankesnes kainas. Anot jo, pastaraisiais metais ta konkurencija sumažėjusi būtent dėl baltarusiško biokuro, kuris stumdavo vietos gamintojus iš rinkos.
Vis dėlto daugiausiai klausimų kelia dujų kainos. V.Jonutis pabrėžė, kad jos šiuo metu yra aukščiausios istorijoje. „Jeigu atsimintume 2011-2012 m., kai Lietuvoje buvo priimtas sprendimas statyti suskystintų gamtinių dujų terminalą, tuo metu gamtinės dujos kainavo 40 eurų už MWh. Tuo metu ta kaina atrodė drastiška, nes Europoje mokėta mažiau, apie 25 eurus. Šiandien turime tokią situaciją, kad dujų kainos pasiekė 1000 JAV dolerių už 1000 kubinių metrų. Tai dvigubai daugiau nei 2012 m.“, – sakė jis.
Kitas su šildymu susijęs niuansas yra aplinkos taršos leidimai. Jų kainos praėjusiais metais taip pat augo, o lyginant su 2012 m. jau yra pakilusios 15 kartų. „Praėjusiais metais pačios dujos kainavo pigiau nei dabar kainuoja teisė jas deginti“, – aiškino V.Jonutis.
Lietuvoje šiuo metu centralizuotos šilumos ūkiuose dar naudojama apie 30 proc. dujų. Šalies miestų situacija skiriasi – pavyzdžiui, Vilniuje biokuro dalis dar nesiekia pusės viso sunaudojamo kuro.
„Baltpool“ duomenimis, Baltijos šalių kontekste Lietuva neišsiskiria. Rygoje šių metų šilumos kainų prognozės (5,73 ct/kWh) viršija Vilniaus (5,48 ct/kWh), tačiau biokuru besišildantys Talino gyventojai mokės mažiau nei vilniečiai (5,01 ct/kWh).
„Baltarusija nesudarė reikšmingos dalies kitų šalių rinkoje. Jei Latvijoje baltarusiškas biokuras sudarė keliolika proc., tai Estijoje jo nebuvo išvis. Dabartinis kainos atsistatymas pas kaimynus neiššaukė reikšmingo kainų šuolio, bet jie neturėjo tokių šilumos kainų, kokias turėjome mes“, – sakė vadovas.
V.Jonutis sakė matantis ir teigiamą šilumos kainų kilimo pusę – anot jo, tai galėtų paskatinti gyventojus susirūpinti namų renovacija.
„Situacija nėra labai bloga. Ji nemaloni, kadangi visada nesmagu mokėti daugiau už paslaugas. Lietuvoje dėl mažų šilumos kainų buvo beveik sustojęs pastatų renovavimo procesas. Tai svarbu, nes valstybė remia šį procesą, bet jei žmonės nedaug moka už šildymą, natūralu, kad jie tuo nesidomi“, – sakė pašnekovas.
