B.al Assado režimo stiprinimas Rusijai gali būti naudingas žvelgiant iš konkurencijos Europos dujų rinkoje perspektyvos. Būtent per Siriją į Turkiją galima nutiesti optimaliausio ilgio dujotiekį, pasinaudojant kuriuo Kataras galėtų tapti vienu iš stambiausių dujų tiekėjų ES.
Kataras turi vienus iš didžiausių gamtinių dujų išteklius pasaulyje, kurie siekia apie 25 trilijonus kubinių metrų.
Tiesa, Turkija nėra būtina grandis tiekiant dujas į Europą. Dujotiekis galėtų būti nutiestas iki Sirijos pakrantės, o vėliau derėtų svarstyti apie jo tęsimą iki Graikijos.
Kol kas pagrindinė kliūtis tiesioginiam dujų tiekimui į Europą yra Sirijos vidaus politikos veikėjai, pradedant B.al Assadu baigiant džihadistais. Taip pat priešiškumas Vakarams.
„Gazprom“ gamtinių dujų eksporto į Europos rinką srautai taip pat senka.
Pastaraisiais metais Rusijos dujų milžinas „Gazprom“ į Europos rinką teikia nuo 25 iki 30 proc. kuro.
Dabartinė Kataro dalis šioje rinkoje yra mažesnė keturis kartus. Be to, svarbu pažymėti, kad „Gazprom“ gamtinių dujų eksporto į Europos rinką srautai taip pat senka. Šių metų pirmąjį pusmetį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, „Gazprom“ Europai pateikė 8 proc. mažiau dujų.
Tiesa, kalbant apie Europos gamtinių dujų sektoriaus ateitį neturėtų būti užmirštas Irano vaidmuo. Šiitiška respublika po tarptautinių sankcijų panaikinimo taip pat gali pradėti tiekti dujas į ES. O Teherano gamtinių dujų ištekliai, Didžiosios Britanijos koncerno „BP“ skaičiavimais, yra didžiausi pasaulyje – 34 trilijonai kubinių metrų.
Pirmosios derybos dėl iranietiškų dujų tiekimo į Europos šalis jau įvyko, kadangi Senasis žemynas suinteresuotas kuo greičiau sumažinti savo energetinę priklausomybę nuo Rusijos.
Rugsėjo viduryje dienraštis „The Wall Street Journal“, remdamasis savo šaltiniais, pranešė, kad didieji Europos energetikos koncernai yra pasiruošę investuoti į Irano dujų sektorių ir taip pralenkti savo konkurentus iš Kinijos ir JAV.