Pasak Rimgaudo Kalvaičio, „Ignitis gamybos“ vadovo, sujungus šias dvi technologijas pažangiu valdymu ir išnaudojus jų technologinį potencialą, galime padidinti sistemos generacijos lankstumą ir užsitikrinti standartus atitinkantį generacijos įrenginių veikimą, kuris svarbus atsinaujinančių energijos šaltinių integracijai bei teikiant papildomas balansavimo paslaugas.
„Šis tyrimas parodė kaip suderintas skirtingų technologijų valdymas gali užtikrinti sklandų galių reguliavimą normalių ir avarinių sistemos darbo režimų metu bei, panaudojant skirtingų technologijų potencialą, didinti mūsų sistemos atsparumą trikdžiams. Kartu tai daro mūsų elektros energetikos sistemą pažangesne ir inovatyvia“, – sako Rimgaudas Kalvaitis.
Anot „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, baterijos turi daug potencialo, kurį verslai galėtų įdarbinti savo poreikiams, o šalis – siekiant energetinės nepriklausomybės.
„Šių metų gegužę mokslui ir verslui atvėrę 1 MW galios ir 1 MWh talpos eksperimentinę bateriją sulaukėme nemažai susidomėjimo. Bandymo su „Ignitis gamyba“ metu iš „Litgrid“ dispečerinio valdymo sistemos siuntėme nuotolines komandas baterijos galios keitimui. Tokiu būdu buvo imituojamas baterijos ir „Ignitis gamybos“ KHE generatorių veikimas esant dažnio pokyčiams sistemoje.
Baterijos geba ne tik kaupti, tačiau ir akimirksniu į tinklą pateikti energiją bei valdyti dažnį. Tai labai svarbios savybės norint turėti aukštą sistemos patikimumą”, – teigia L.Varanavičius primindamas, kad šių metų pavasarį „Litgrid“ projektas – pirmoji Baltijos šalyse prie elektros perdavimo tinkle prijungta 1 MW baterija – triumfavo didžiausiuose Europoje atsinaujinančios energetikos apdovanojimuose „The Smarter E Award“.
Bendras darbas geresnei elektros kokybei
„Vykdant bandomąjį projektą ir tyrimą, kartu dalyvavo verslo ir mokslo organizacijos, tai puikus pavyzdys kaip bendromis jėgomis, apjungiant skirtingas kompetencijas ir turimas technologijas, galima pasiekti sinergiją, kuri gali duoti naudos Lietuvos energetikos sektoriui, didinant jo efektyvumą.
Ateityje tikimės, kad iniciatyvų, kurios prisidės prie technologinės pažangos ir inovacijų kūrimo bei darnaus Lietuvos elektros energetikos sektoriaus vystymo, sparčiai integruojant atsinaujinančius energijos šaltinius ir tampant pažangia kontinentinės Europos tinklų dalimi, tik daugės“, – sako Dr. Virginijus Radziukynas, Lietuvos energetikos instituto Išmaniųjų tinklų ir atsinaujinančios energetikos laboratorijos vadovas.
Šiuo bandymu buvo siekiama įrodyti, kad hidroagregatų ir baterijos bendras veikimas užtikrina standartinius techninius reikalavimus ir išplečia galimybes panaudoti skirtingas technologijas elektros kokybės bei patikimumo užtikrinimui sistemoje.Tyrimo metu buvo atliktas KHE agregato ir kaupiklio galių suderintas galių valdymas, panaudojant skirtingas technologijas.
Buvo imituojami pagrindinės elektros energetikos sistemos dažnio charakteristikos pokyčiai ir vykdomas hidroagregato bei baterijos suderintas galių valdymas, kuomet baterijos galių panaudojimas kompensavo trūkstamą lėtesnio hidroagregato galių poreikį reaguojant į dažnio pokytį.
Hirdoagregatai, kurių veikimo greitį riboja hidromechaninės įrenginių savybės, yra sąlyginai lėtesni, tuo tarpu baterijų sistemos į trikdžius sistemoje gali reaguoti greitai ir kompensuoti lėtesnį hidroagregato veikimą bei pagaminti trūkstamą elektros energijos kiekį.
