„Ilgą laiką mūsų valstybė buvo priėmusi šiek tiek trumparegišką požiūrį importuoti pakankamai didelę dalį (biokuro – BNS) iš Baltarusijos. Tam tikru metu importavome net iki 40 proc. reikalingos žaliavos iš Baltarusijos. Tuo tarpu savo vietinės žaliavos dėl to nenaudojome. Dėl to buvo sutraukyta vietinio tiekimo grandinė ir nemažai įmonių bankrutavo“, – pirmadienį spaudos konferencijoje Seime teigė asociacijos direktorė Vilma Baturo.
Ji pabrėžė, kad biokuro žaliavos Lietuvoje yra pakankamai, todėl nutrūkus šios žaliavos tiekimui iš Baltarusijos reikia pasirūpinti, kad kuo daugiau jos būtų pagaminama Lietuvos valstybiniuose ir privačiuose miškuose.
„Tai (biokuro žaliavos gamyba – BNS) turėtų vykti dar greičiau ir dar didesnėmis apimtimis. Reikalingas sandėliavimas, kuris turi būti jau dabar, kad žaliava pabūtų (išdžiūtų – BNS)“, – pabrėžė V.Baturo.
Be kita ko, ji atkreipė dėmesį, kad 2009–2012 metais statytų biokuro katilinių veiklos laikas baigiasi, jas 2025-2026 metais reikia renovuoti, tuo metu Energetikos ministerija neturi programos, kaip tai bus padaryta ir kokios numatomos investicijos.
„Jeigu laiku nesugebėsime modernizuoti katilų, tas atsinaujinančių išteklių naudojimo procentas dar labiau krenta, augs dujų vartojimas ir kils kainos vartotojams, – įspėjo V.Baturo.
Jos nuomone, miestai, turintys vandens šildymo katilus, turėtų įrengti kogeneracines jėgaines. Pasak jos, taip būtų galima įrengti papildomai 200 megavatų: „Tai padėtų sumažinti elektros kainas“.
V.Baturo įsitikinimu, daug biokuro žaliavos galima gauti išvalius plotus prie ESO linijų ir melioracijos griovius.
Asociacijos vadovės teigimu, 75 proc. centalizuotos šilumos energijos pagaminama iš biokuro, iš jo energiją gamina trečdalis pramonės įmonių.