Trečiadienį vidutinė dienos elektros kaina biržoje pasiekė 108 eurus už megavatvalandę. Tai buvo didžiausia savaitės elektros kaina (nuo praėjusio iki šio ketvirtadienio). Mažiausia vidutinė dienos elektros megavatvalandės kaina fiksuota praėjusį ketvirtadienį – 52 eurai.
„Tokios didelės kainos yra netipinės. Daugiausia jos didelės dėl brangesnės elektros Suomijoje ir Estijoje. Ta kaina atsirito ir pas mus“, – 15min.lt sakė „Litgrid“ Strategijos ir rinkos vystymo skyriaus vadovas Robertas Staniulis.
Šiuo metu remontuojamos tarpvalstybinės elektros jungtys, kaimyninėse šalyse vykdomi gamyklų remontai, sustojusi Suomijos Olkiluoto atominė elektrinė, rugsėjį pradėtos remontuoti dvi Lietuvai svarbios perdavimo linijos.
39 proc. – tiek per metus augo elektros kaina biržoje.
Suomija dėl mažesnio Švedijos ir Suomijos jungties pralaidumo negali importuoti pigios švediškos elektros, todėl elektra Suomijoje yra brangesnė. Tiesa, vis tiek pigesnė nei Lietuvoje ar Latvijoje.
„Nord Pool Spot“ duomenimis, trečiadienį, kai Lietuvoje elektros megavatvalandės kaina viršijo 108 eurus, Suomijoje ji kainavo beveik 94 eurus.
R.Staniulio teigimu, elektra brangsta ir dėl šąlančio oro.
„Orai šąla. Nuo orų labai priklauso elektros poreikis Skandinavijoje – ten yra šildomasi elektra. Tas turėjo įtakos“, – sakė „Litgrid“ atstovas.
Didžiausia fiksuota elektros energijos megavatvalandės kaina nuo įstojimo į „Nord Pool Spot“ pernai birželį – 123 eurai.
Vidmantas Salietis, „Lietuvos energijos gamybos“ Didmeninės elektros prekybos departamento direktorius 15min.lt informavo, kad šių metų rugsėjį vidutinė kaina buvo 21 proc. didesnė nei rugpjūtį. Palyginti su praėjusių metų rugsėju, kaina buvo didesnė 39 proc. (2012 m. rugsėjį vidutinė kaina biržoje buvo 15,4 ct/kWh).
Kainos galutiniams vartotojams nesikeis?
Elektros kaina biržoje yra tik viena iš galutinės elektros energijos kainos sudedamųjų dalių, todėl net ir dideli kainų svyravimai biržoje dar nereiškia, kad juos pajus galutinis vartotojas.
Pastarieji elektros kainų šuoliai bent jau šiais metais nei komerciniams, nei buitiniams vartotojams įtakos neturės.
Tik 10-20 proc. palutiniams vartotojams parduodamos elektros yra nuperkama biržoje. Likęs kiekis yra perkamas pagal tiesiogines sutartis su gamintojais arba importuotojais.
Be to, vartotojai turi sudarę elektros sutartis, kur numatyta nekintanti elektros kaina. Todėl pastarieji elektros kainų šuoliai bent jau šiais metais nei komerciniams, nei buitiniams vartotojams įtakos neturės.
„Pavienių šuolių gali būti visą laiką – atsitinka tinkluose įvykių, būna remontų. Tokių neišvengsime. Tai būna ne tik Lietuvoje ar Latvijoje, bet tai atsitinka ir Skandinavijoje. Tai, aišku, yra nemalonus ir nelaukiamas dalykas, bet to pasitaiko. Baltijos šalyse tikimės, kad iki žiemos baigsis visi remontai aplinkinėse sistemose, pradės dirbti termofikacinės elektrinės, kurios pasiūlys daugiau elektros. Dėl to kaina turėtų normalizuotis“, – sakė R.Staniulis.
Didesnę riziką prisiima elektros energijos tiekėjai, perkantys elektrą biržoje, o parduodantys ją už fiksuotą kainą.
Tiesa, R.Staniulio teigimu, jei aukštos kainos biržoje nesilaikys ilgai, nuostolių nepatirs ir energijos tiekėjai. Pasak „Litgrid“ atstovo, vidutinė metinė elektros kaina biržoje nėra neįprasta.
Elektros energijos kaina Lietuvoje bei Latvijoje žymiai galėtų mažėti tik 2015 m. pabaigoje, – sakė V.Salietis.
„Jeigu žiūrėtume metų vidutinę kainą, tai ji yra normali. Tie šuoliai dažniau būna tokie pavieniai“, – sakė R.Staniulis.
„Energijos tiekimo“ generalinis direktorius Algirdas Juozaponis 15min.lt sakė, kad šie pokyčiai labiausiai svarbūs tiems elektros energijos tiekėjams, kurie visą klientams tiekiamos elektros energijos kiekį perką biržoje ir nėra niekaip apsidraudę nuo nepalankių kainų pokyčių.
„Kadangi dauguma laisvos rinkos vartotojų Lietuvoje yra pasirašę sutartis dėl elektros energijos tiekimo fiksuotomis kainomis, šiems tiekėjams tokia situacija nėra palanki. (...) Kitų metų kainos lygį kol kas sudėtinga prognozuoti, nes ji priklauso nuo daug tiesioginių ir netiesioginių veiksnių“, – sakė A.Juozaponis.
Pasak V.Saliečio, kainos turėtų šiek tiek mažėti pradėjus šildymo sezoną ir termofikacinėms elektrinėms Lietuvoje didesne apimtimi pradėjus gaminti elektros energiją, taip pat visa galia pradėjus veikti Kaliningrade esančiai termofikacinei elektrinei. Jų pagaminama elektra padidins rinkoje esančią pasiūlą, dėl to kainos turėtų kristi.
„Kalbant apie ilgalaikę perspektyvą, elektros energijos kaina Lietuvoje bei Latvijoje žymiai galėtų mažėti tik 2015 m. pabaigoje, kuomet pradės veikti tarpsisteminės jungtys su Lenkija ir Švedija, kur šiuo metu elektra kainuoja žymiai pigiau“, – sakė V.Salietis.
Sunkiausia danams
„Nord Pool Spot“ duomenimis, Danijoje biržos elektros kaina nėra didelė. Trečiadienį, kai Lietuvoje megavatvalandės kaina siekė 108 eurus, Danijoje ji buvo 54 ir beveik 57 eurai (šalis yra padalinta į dvi prekybos zonas, todėl nurodomos dvi kainos).
Tačiau Danijos namų ūkiai už elektrą moka brangiausiai Europoje.
Centrinės ir Rytų Europos šalyse elektra yra 18 proc. brangesnė nei likusioje žemyno dalyje. Vengrijos energijos reguliatoriaus tyrimas, kurio išvadas publikuoja „Energijos tiekimas“, rodo, kad brangiausiai už elektrą Europoje moka Kopenhagos ir Berlyno gyventojai – kilovatvalandės kaina viršija litą. Brangiai už elektrą moka ir Dublino, Lisabonos, Madrido gyventojai.
Pagal perkamosios galios standartą labiausiai elektros kainos slegia Berlyno, Prahos, Lisabonos, Bukarešto, Budapešto, Bratislavos ir Varšuvos gyventojus.
Prioritetas – Europos Sąjungos elektra
Mėnesinėje laisvos elektros energijos rinkos apžvalgoje, kurią leidžia „Energijos tiekimas“, aiškinama, kaip ir iš kur į Lietuvos tinklus patenka elektra.
Tarpvalstybinius elektros energijos srautus valdo ir už sistemų balansavimą atsakingi šalių perdavimo sistemų operatoriai (Lietuvoje – „Litgrid“, Latvijoje – „AST“, Estijoje – „Elering“). Jie užtikrina, kad į sistemą patektų pakankamas elektros energijos kiekis.
Iš pradžių įvertinami visi galimi elektros jungčių pajėgumai kitai dienai. Dėl jungčių remonto ir aptarnavimo darbų pralaidumai gali būti ribojami. Kai elektros energijos paklausa viršija turimus pajėgumus, perdavimo sistemos operatoriai nustato būtinus pagaminti elektros energijos kiekius.
Tais atvejais, kai jungčių pajėgumų paklausai patenkinti užtenka, būtinoji gamyba nėra nustatoma, tačiau vyksta šių pajėgumų paskirstymas.
Pagal vakar dienos elektros biržos prekybą prioritetine tvarka importo pajėgumai tenka Europos Sąjungos šalių jungtims, tuomet Lietuvos–Karaliaučiaus jungčiai (600 MW). Išskirtinės pajėgumų teisės suteikiamos pastarajai, kadangi Karaliaučiaus elektros sistema sujungta tik su Lietuva. Likę importo pajėgumai (jei jų lieka) skiriami trečiosioms šalims. Šiai kategorijai priskiriamos šios jungtys: Lietuva–Baltarusija (1300 MW), Latvija–Rusija (250 MW), Estija–Rusija (950 MW).
Daugiausia elektros energijos iš trečiųjų šalių importuojama per Lietuvos–Baltarusijos jungtį.
Žemiau pateiktame žemėlapyje matyti, kad Lietuva daugiausia elektros importuoja per Latviją, tuo metu iš Baltarusijos ir Kaliningrado importuojami kiekiai yra kelis kartus mažesni.
 |
Pasak R.Staniulio, importo mažėjimui iš trečiųjų šalių didžiausią įtaką daro infrastruktūros, generatorių ir tinklų prieinamumas vykdant elektros mainus su kitomis šalimis, ir ypač situacija pačioje Rusijos sistemoje, kurios tinklų remontai ir generacijos paskirstymas sukelia žiedinius ir tranzito srautus Baltijos sistemoje ir perkrauna vidinius Baltijos elektros sistemos tinklus. Tai ir mažina importo galimybes į Lietuvą.
Negalima teigti, kad rusiška elektros energija visada pigesnė nei estiška ir suomiška elektra, – sakė R.Staniulis.
„Iš Karaliaučiaus elektros energija importuojama visada, kai jos yra, tačiau pastaruoju metu Karaliaučius pats yra tapęs deficitiniu regionu dėl remontuojamos šiluminės elektrinės. Be kita ko, būdamas deficitine sistema Karaliaučius dar labiau mažina Lietuvos galimybes importuoti elektrą iš Rusijos kontinentinės dalies“, – sakė R.Staniulis.
Pasak „Litgrid“ atstovo, kai tik yra techninės galimybės, trečiųjų šalių elektros energija gali konkuruoti su estiška ir skandinaviška elektros energija, atitekančia per „Estlink“ jungtį.
„Tačiau, kaip rodo prekybos statistika tarp Suomijos ir Rusijos, negalima teigti, kad rusiška elektros energija visada pigesnė nei estiška ir suomiška elektra“, – sakė „Litgrid“ atstovas.
Žemiau pateiktas grafikas, kurį nuolat atnaujinamą galima stebėti „Litgrid“ interneto svetainėje, rodo, kad 700 MW dydžio pralaidumas tarp Estijos ir Latvijos yra visiškai perkrautas. Kadangi pralaidumas tarp Estijos ir Latvijos yra perkrautas ir dėl to apribotas, automatiškai ribojamas ir importas. Be to, iš Baltarusijos atitekantys 111 MW tik „pravažiuoja“ Lietuvos teritoriją ir nuteka į deficitinį Karaliaučių.
 |
| „Litgrid“ žemėlapis |
