Toks neįprastas prašymas buvo pateiktas po to, kai mažmeninės benzino kainos Jungtinėse Valstijose pasiekė aukščiausią per pastaruosius trejus metus lygį, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“ išreiškė nepasitenkinimą OPEC politika ir naftos kainų augimu.
Be to, kiek anksčiau Vašingtonas nusprendė vėl nustatyti sankcijas Irano naftos eksportui, dėl kurių naftos tiekimas pasaulio rinkai anksčiau buvo sumažėjęs maždaug 1 mln. barelių per dieną.
„Nors JAV Kongreso nariai didelių naftos kainų laikotarpiais paprastai kritikuodavo OPEC, o vyriausybė retkarčiais ragindavo kartelį didinti gavybą, tai, kad Vašingtonas paprašė konkrečiai padidinti gavybą, yra neįprasta, pareiškė šaltiniai, prašę neskelbti jų vardų“, – pažymėjo „Bloomberg“.
Kaip šis prašymas buvo pateiktas, tiksliai nežinoma. Tačiau jis buvo svarstytas per kelių arabų šalių naftos ministrų susitikimą, kuris praėjusį savaitgalį įvyko Kuveito sostinėje, sako šaltiniai.
Po susitikimo paskelbtame pranešime buvo pažadėta „laiku užtikrinti stabilų naftos tiekimą, siekiant patenkinti augančią paklausą ir kompensuoti smukimą kai kuriuose pasaulio regionuose“.
Saudo Arabija ir Rusija praėjusį mėnesį pasiūlė pradėti laipsniškai didinti gavybą, nors kai kurie grupės nariai tam kol kas nepritarė.
„Regis, OPEC vėl sugrįžo prie senų įpročių. Naftos kainos dirbtinai padidintos ir labai smarkiai! Tai negerai ir nepriimtina!“, – parašė D. Trumpas „Twitter“ tinkle balandžio pabaigoje.
JAV iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas praėjusį mėnesį pranešė, kad Vašingtonas „su įvairiomis šalimis kalbėjosi apie įvairius dalyvius, kurie galbūt norėtų padidinti naftos tiekimą ir kompensuoti“ JAV sankcijų poveikį Irano naftos gavybai, rašo „Bloomberg“.
Nors S.Mnuchinas atsisakė pateikti išsamesnę informaciją, iš OPEC šalių ir jų sąjungininkų pakankamai pajėgumų šiam poveikiui sumažinti turi tik keturios šalys: Saudo Arabija, Rusija, JAE ir Kuveitas.
2016 metų pabaigoje OPEC ir keletas karteliui nepriklausančių šalių, įskaitant Rusiją, Meksiką ir Kazachstaną, sutarė sumažinti bendrą gavybą 1,8 mln. barelių per dieną ir taip paskatinti naftos kainų kilimą. Prieš tą susitarimą „Brent“ rūšies nafta kainavo 45 JAV dolerius už barelį, o praėjusį mėnesį jau perkopė 80 JAV dolerių už barelį kartelę.
Tačiau dėl Venesuelos naftos pramonės žlugimo dėl šio susitarimo iš rinkos buvo pašalinta daugiau naftos, negu buvo manyta iš pradžių.
Naftos atsargos išsivysčiusiose šalyse vėl pasiekė vidutinį penkerių metų lygį, o „juodojo aukso“ kainos kyla į vartotojams skausmingus lygius, tad Saudo Arabija ir Rusija pradėjo kalbėti apie galimą naftos gavybos didinimą ir tai paskatino „juodojo aukso“ kainų smukimą.
OPEC ir kartelio šalininkai antrojo pusmečio naftos gavybos politiką aptars birželio 22–23 dienomis Vienoje įvyksiančiuose susitikimuose.
Saudo Arabijos energetikos ministras Khalidas al-Falihas praėjusį mėnesį pareiškė, jog naftą vartojančios šalys „nuogąstauja“ dėl didelių naftos kainų, ir pridūrė, kad OPEC ir šalininkams greičiausiai reikėtų padidinti gavybą.
Pasak „Bloomberg“, naujausius D.Trumpo pareiškimus ir papildomos naftos prašymą galima priskirti prie didžiausių įsikišimų į OPEC reikalus nuo Billo Richardsono, energetikos sekretoriaus per Billo Clintono antrąją kadenciją, laikų.
2000 metais B.Richardsonas per OPEC susitikimą paskambino Saudo Arabijos ministrui ir paprašė padidinti naftos gavybą. Šis įsikišimas papiktino kitus kartelio narius, o Saudo Arabijos ir Irano nesutarimai dar padidėjo, pažymi agentūra.
