Japonijos visuomenėje tvyrančios neigiamos nuostatos dėl branduolinės energetikos nesutrukdė šalies premjero Shizno Abes administracijai įgyvendinti savo tikslo – atnaujinti branduolių reaktorių veiklą.
Avarija Fukušimoje smarkiai paveikė viešąją Japonijos visuomenės nuotaiką dėl branduolinės energetikos.
Vyriausybė tikisi, kad „Sendai – 1” reaktoriaus veiklos atnaujinimas bus pirmasis žingsnis į šio plano įgyvendinimą. Dar dviejų reaktorių veiklą planuojama atnaujinti spalio mėnesį.
Avarija Fukušimoje smarkiai paveikė viešąją Japonijos visuomenės nuotaiką dėl branduolinės energetikos.
Net didžiausi branduolinės energetikos entuziastai nemano, kad atominėse elektrinėse pagaminamos elektros dalis Japonijoje kada nors vėl pasieks iki tragedijos buvusį mastą.
Tiesa, branduolinei energetikai besipriešinanti Japonijos visuomenė taip pat susirūpinusi dėl klimato kaitos ir elektros kainų.
Atominėse elektrinėse pagaminama energija Japonijoje buvo pakeista iškastiniu kuru, daugiausiai akmens anglimis, ir suskystintomis dujomis.
Dėl šios priežasties vartotojams ne tik pakilo elektros energijos kainos ir padidėjo šalies užsienio prekybos deficitas, bet net 40 proc. išaugo išmetamo anglies dvideginio kiekis.
Jau anksčiau Tokijas paskelbė atšaukiantis savo tikslą iki 2020 m. 25 proc. sumažinti išmetamo anglies dvideginio kiekį. Vietoje to šalis gali grįžti į 1990 m. lygį ir anglies dvideginio kiekį net padidinti 3,1 proc.
Japonijos pramonės ministras Yoichi Miyazawa teigia, kad be branduolinės energijos bus neįmanoma išlaikyti žemų elektros kainų ir sumažinti anglies dvideginio išmetimo.
