Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas ketvirtadienį pranešė, kad Vilniuje svarstoma galimybė ruošti karštą vandenį ir gyventojų namus šildyti deginant mazutą.
„Kokia tokio sprendimo motyvacija ir logika? Pagrindinis aspektas – kaina. Iki karo Ukrainoje 40 proc. dujų į Europą buvo importuojama iš Rusijos. Dujas Putino režimas dar prieš metus ėmė naudoti kaip politinio spaudimo priemonę, ribojo jų pasiūlą ir taip dirbtinai sukėlė gamtinių dujų kainas. Prasidėjus karui, dujų kaina rinkoje šoko dar labiau ir dabar yra atvirame kosmose“, – feisbuke rašė V.Benkunskas.
Vicemero pateiktais skaičiavimais, pagal dabartinę kainą rinkoje deginti mazutą galėtų būti apie 45 proc. pigiau nei dujas.
„Be to, gamtinių dujų stygius juntamas visoje Europoje, tad baiminamasi ir dėl galimų tiekimo sutrikimų. Kitaip tariant, ruošiamės visiems scenarijams, kad užtikrintume gyventojų saugumą ir galėtume aprūpinti juos šilumos energija“, – nurodė jis.
Energetikos ministras Dainius Kreivys tuo metu „TV3 Žinioms“ komentavo, kad mazuto kainos dabar yra pačios geriausios – šis iškastinis kuras už dujas pigesnis beveik dvigubai.
Nepraėjo nė savaitė ir Energetikos ministerija paruošė nutarimo projektą, kuris galėtų atlaisvinti rankas šilumos gamintojams paprasčiau įsigyti mazuto. Sprendimą Vyriausybė gali priimti jau šį trečiadienį.
„Šiuo metu mazutas kainuoja dvigubai mažiau nei gamtinės dujos. Siekiant išvengti drastiško kainų augimo artėjantį šildymo sezoną, šilumos tiekimo įmonėms būtina skubiai apsirūpinti kitokiu nei dujos kuru, todėl Vyriausybė trečiadienį turėtų priimti nutarimą, kuriuo centralizuoto šilumos tiekimo įmonėms būtų sudaromos sąlygos paprasčiau įsigyti pigesnio kuro, reikalingo šilumai gaminti“, – komentare 15min sakė Energetikos ministerija.
Šie pakeitimai galiotų tik 2022–2023 metų šildymo sezonu.
15min paklausė, kaip šį siūlymą vertina ekspertai, aplinkos apsaugos aktyvistai ir patys šilumos gamintojai.
A.Sekmokas: geriau būtų ieškoti lėšų kompensacijoms nei teršti aplinką
Energetikos ekspertas, buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas 15min sakė tokį siūlymą vertinantis neigiamai. Anot jo, pagrindinis mazuto privalumas yra kaina, tačiau tai yra labai taršus iškastinis kuras.
„Sunku įvertinti, kiek valymo įrenginiai sumažintų taršą Vilniaus šildymo sistemoje, tačiau visą laiką buvo kalbama, kad mazuto ar kito taršaus kuro naudojimas galėtų būti tik esant ekstremaliai situacijai. Tai yra – jeigu būtų neprieinami kiti energetikos šaltiniai, kito tipo dujos ar kuras. Manau, kad turėtų būti ieškoma lėšų kompensuoti šildymo kainą vartotojams, tačiau nereikėtų teršti aplinkos ir deginti tokio taršaus kuro“, – 15min komentavo A.Sekmokas.
Ekspertas svarstė, kad yra sričių, kurių finansavimo sumažinimas, siekiant kompensuoti išaugusią šildymo kainą gyventojams, nebūtų toks skausmingas, ir dujas būtų galima deginti kaip įprasta. Jis tvirtino, kad Lietuva turi užtektinai galimybių jomis apsirūpinti.
„Turime suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą ir, matyt, reta kuri šalis Europoje gali pilnai užtikrinti savo poreikius tokiu būdu. Jis gali visiškai aprūpinti Lietuvą dujomis, nes pajėgumai viršija šalies poreikį. Dalį dujų per terminalą tiekiame Latvijai ir Estijai. Antra – yra dujų jungtis su Lenkija. Šičia galima balansuoti dėl kainos ir dėl tam tikro apsirūpinimo dujomis“, – tvirtino A.Sekmokas.
Turėtų būti ieškoma lėšų kompensuoti šildymo kainą vartotojams, tačiau nereikėtų teršti aplinkos ir deginti tokio taršaus kuro.
Ekspertas negailėjo kritikos energetikos įmonių holdingui „Ignitis grupė“ – pasak A.Sekmoko, dėl jos delsimo Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje nebaigtas įrengti biokuro katilas, kuris vilniečiams šildymą atpigintų.
„Tai, kad Vilnius atsiliko, yra „Igničio“ problema. Manau, kad tai, jog viena įmonė nevykdė savo įsipareigojimų ir visą laiką atidėliojo naujo šilumos gamybos iš biokuro projekto įgyvendinimą, nėra pagrindas naudoti mazutą. „Ignitis“ turėtų atsakyti už esamą situaciją, o valdantieji tikrai neturėtų dėl to svarstyti taršaus kuro. Kompensacijas už labai išaugusias kainas iš dujų turėtų sumokėti „Ignitis“. Kodėl dėl vienos įmonės kaltės turėtų kentėti aplinka?“, – klausimą kėlė A.Sekmokas.
Aplinkos ministras: „Tai – trumpalaikis košmaras aplinkosaugai“
Buvęs energetikos ministras taip pat svarstė, kokios reakcijos Lietuva sulauktų iš Europos Komisijos, jei galimybės šilumininkams naudoti mazutą būtų atlaisvintos.
„Klausimas, ar nebūtų pritaikytos tam tikros sankcijos už taršą“, – įspėjo A.Sekmokas.
Tačiau aplinkos ministras Simonas Gentvilas ramino, kad su sudėtinga situacija dėl išbrangusių dujų ir jų trūkumo, atsisakant rusiškų energetinių išteklių, susiduria ir kitos Europos Sąjungos valstybės. Jos taip pat ieško įvairių sprendimų.
Tačiau, pasak ministro, tai anaiptol nereiškia, kad bloke skatinama grįžti prie taršaus iškastinio kuro naudojimo, nes naudojant iškastinį kurą didėja taršos mokesčiai.
„Kiekvienas šilumos gamintojas įskaičiuoja aplinkos taršos leidimų kainą, kurią mes imame už azoto oksidų ir kitų junginių išmetimus. Teršėjai susimoka, tad ilgainiui tai yra signalas, kad ateities su mazutu ir dujomis nereikėtų planuoti“, – aiškino jis.
Situaciją, kai bus leidžiama deginti mazutą, jis vadino „savotišku trumpalaikiu košmaru aplinkosaugai“.
„Bet ilgainiui visi mato, kad klaidą padarė tie, kurie nepasirinko atsinaujinančių energijos šaltinių. Tie, kurie yra priklausomi nuo importinio iškastinio kuro – tiek dujų, dyzelino, anglių, mazuto – tikrai negalės pasiūlyti ir švaresnės aplinkos, ir gerų šildymo kainų. Taip yra visoje Europoje. Estai ką tik užkūrė savo skalūnines naftos dujas, jie turi didelių taršos problemų. Europoje lengvų sprendimų nėra“, – 15min komentavo S.Gentvilas.
Mazuto taršą įmanoma sumažinti?
S.Gentvilas sutiko, kad iš aplinkos apsaugos pusės sprendimas nėra geras, bet šiuo atveju renkamasi energetinį saugumą. Jis taip pat akcentavo, kad sprendimu leisti deginti mazutą sprendžiama „Vilniaus miesto problema“.
„Dujų rinka pasaulyje yra neprognozuojama ir mes nenorime mokėti pinigų Rusijai. Turime ieškoti alternatyvų, kad ir nelabai patogių, bet tokia galimybė Vilniuje yra. Gal tai nelabai nuoseklu, nes Vilniaus savivaldybė ką tik uždraudė gyventojams šildytis anglimi ir durpėmis, mes tai labai sveikiname, bet pagal teisės aktus šilumininkai gali pasirinkti kuro rūšį“, – nurodė S.Gentvilas.
Paklausus, kokią žalą šiuo atveju patirtų aplinka ir gyventojai, aplinkos ministras tvirtino, kad egzistuoja technologiniai procesai, kurie leidžia mazuto išskiriamų taršių junginių kiekį sumažinti.
„Jei mazutas yra įmaišomas į kitus degalus, tarša stipriai sumažėja. Yra visokių receptų, tikėtina, kad žiema bus šilta ir tiek mazuto užkurti nereikės“, – ramino ministras.
Šilumos gamintojų atstovas: technologinė galimybė deginti mazutą yra
Lietuvos šilumos gamintojų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius, vertindamas galimybes deginti mazutą, sakė, jog visos katilinės, net ir mažos, buvo suprojektuotos taip, kad galėtų deginti tiek dujas, tiek mazutą. Pastarasis, jo teigimu, yra „rezervinis kuras“, nuo seno naudojamas kaip alternatyva dujoms, jei kiltų problemų su jų tiekimu.
Atsiradus biokurui, pasak V.Lukoševičiaus, kai kuriuose miestuose biokuras visiškai pakeitė mazutą, o tie miestai, kurie biokuro neturėjo, kliovėsi dujomis, nes nebuvo problemų nei dėl jų tiekimo, nei dėl kainos.
„Dabar, kai iškilo diskusija, kad dujų gali pritrūkti arba jų kainos yra kosminės, žinoma, vienintelė alternatyva šalčiausiu laikotarpiu, kai trūksta biokuro galingumų, yra deginti mazutą. Daug valstybių, siekdamos išvengti energetinių katastrofų, šaltuoju laikotarpiu pradeda deginti anglis, tad mazutas čia yra mažesnė blogybė“, – kalbėjo V.Lukoševičius.
Kadangi sunku pasakyti, kaip artimiausiu metu pasikeis energetinių išteklių kainos, anot pašnekovo, įmonės juos stengiasi diversifikuoti – įsigyja kažkokią dalį dujų, kažkokią dalį – skysto kuro.
„Dalis savivaldybių net neturi gamtinių dujų. Kol biokuro nebuvo, juose visa šiluma buvo gaminama iš mazuto. Kai atsirado biokuras ir įmonės įsirengė biokuro katilus, tada to mazuto poreikis sumažėjo ir jį naudojo netgi tuose miestuose, kur nėra dujų. Mazutas daugiau ar mažiau egzistuoja visuose miestuose ir šiuo metu tai galėtų būti išsigelbėjimas žiemos metu“, – kalbėjo šilumininkų atstovas.
Nevyriausybininkai: grįžimas prie iškastinio kuro yra visiškas blogis
Tuo metu nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos „Baltijos aplinkos forumas“ vadovas Žymantas Morkvėnas sakė tokią idėją vertinantis kritiškai, nes mazutas yra taršesnis kuras nei dujos. Visgi jis akcentavo nei vieno, nei kito nelaikantis aplinkai palankiu.
„Grįžimas prie iškastinio kuro yra visiškas blogis. Bet, jei teisingai suprantu, tai būtų laikinas sprendimas. Europoje šiuo atveju irgi ieškoma sprendimų, reikia kiek įmanoma greičiau pereiti nuo rusiškų energijos šaltinių“, – sakė Ž.Morkvėnas.
Jis taip pat akcentavo, kad reikėtų kalbėti apie energijos taupymą ir apie efektyvinimą, nes šalyje daug nerenovuotų pastatų ir dauguma atvejų „šildomas oras“.
Kita vertus, kalbant apie biokurą, jo teigimu, tai irgi ne visais atvejais gali būti išsigelbėjimas.
„Jei biokurui naudojamos atliekos, atliekinė mediena ar žolė, šiaudai, tai yra pažangu. Bei jei biokurui kirsime savo miškus ir čiečkavosime juos į granules ir skiedrą, tai irgi nebus tvaru“, – tikino Ž.Morkvėnas.