Anot premjero Algirdo Butkevičiaus, pertvarka leistų atpiginti šilumą 20-30 proc., be to, valstybė ateityje reguliuos visą elektros ir šilumos gamybą.
Premjeras sako, kad ministras pritarė, o ministras sako, kad nepritarė
Būtent tokiam modeliui nepritarė Energetikos ministerija. Anot premjero, energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius pritarė pertvarkai, tačiau jis prieštaravo siūlymui, kad 51 proc. bendrovių akcijų valdytų „Lietuvos energija“.
„Galiu pasakyti, kad ir vakar turėjom keletą pasitarimų ir šiandien dar iš ryto buvo organizuotas pasitarimas, visais klausimais buvo sutarta, tik energetikos ministro buvo išsakyta pozicija, kad gal nereikėtų išskirti specialiosios paskirties akcinių bendrovių Vilniaus ir Kauno mieste su 51 proc. akcijų pakete“, – aiškino ministras pirmininkas.
Energetikos ministras J.Neverovičius BNS pareiškė, kad šilumos ūkio pertvarkos planas, kuriam trečiadienį pritarė Vyriausybė, su juo nebuvo suderintas. Ministras teigia, kad prieš posėdį buvo sutarta dėl kitokio pertvarkos scenarijaus.
Jie, matyt, geriausiai yra įsigilinę, žino, kaip tą padarytų. Aš tos informacijos neturiu ir todėl nekomentuosiu, – teigė J.Neverovičius.
J.Neverovičiaus teigimu, prieš Vyriausybės posėdį jam šis planas nebuvo pateiktas, nors premjeras A.Butkevičius buvo žadėjęs tai padaryti.
„Nesu susipažinęs, nežinau informacijos, kaip tas bus padaryta, nebuvo pateikta. Nors prašiau premjero“, – trečiadienį BNS Seime sakė ministras.
Todėl, pasak jo, geriausiai situaciją gali paaiškinti pats premjeras ir jo patarėjai. „Nes jie, matyt, geriausiai yra įsigilinę, žino, kaip tą padarytų. Aš tos informacijos neturiu ir todėl nekomentuosiu“, – teigė J.Neverovičius.
A.Butkevičius: esu šiek tiek nustebęs
Po valdančiosios koalicijos frakcijų susitikimo trečiadienio vakarą A.Butkevičius negalėjo pasakyti, kada bus priimtas galutinis sprendimas.
Vakar mes rinkomės du kartus mano kabinete ir abu kartus dalyvavo energetikos ministras, šiandien politinėje taryboje buvo pristatyta, taip pat ministras dalyvavo. Buvo suderintos visos pozicijos, todėl buvau nustebęs, - sakė A.Butkevičius
Jis pabrėžė, kad bus atliekamas poveikio aplinkai įvertinimas, kuris parodys, ar tuo keliu bus einama toliau. „Aš manau, kad šis pasirinktas kelias yra labai teisingas, nes dalis šilumos bus gaminama daug žemesne kaina“, – sakė jis.
A.Butkevičius pakartojo, kad J.Neverovičiaus nepalaiko kitos valdančiosios partijos. „Šiek tiek esu nustebęs, vakar mes rinkomės du kartus mano kabinete ir abu kartus dalyvavo energetikos ministras, šiandien politinėje taryboje buvo pristatyta, taip pat ministras dalyvavo. Buvo suderintos visos pozicijos, todėl buvau nustebęs“, – kalbėjo ministras pirmininkas.
Jis teigė nežinantis, kodėl J.Neverovičius taip atkakliai laikosi savo, apie galimai jam daromą spaudimą premjeras teigė žinių neturintis. A.Butkevičius taip pat sakė, kad nėra neįprasta, kad kuris nors ministrų kabineto narys turi kitokią nuomonę, nei kiti ministrai.
Reikės verstis per galvąPasak A.Butkevičiaus, siekiant greičiau pertvarkyti didžiųjų miestų šilumos ūkį, per 6 mėnesius turės būti atliktas būsimų jėgainių poveikio aplinkai vertinimas, kuris būtinas, norint gauti ES finansavimą.
„Reikia atlikti dabar specialų poveikio aplinkai vertinimą per šešis mėnesius. Pasirodo, kad reikia jo, vakar specialistai taip apibūdino, nes čia finansavimas bus ir iš Europos Sąjungos, to reikalauja ES teisė, bet mes sutrumpinome laikotarpį iki šešių mėnesių, daugelis kalbėjo, kad reikia vienerių metų, bet mes norime kuo greičiau tą programą įgyvendinti“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė A.Butkevičius.
Anot premjero, Finansų ministerija pasiūlė 51 proc. specialiųjų bendrovių akcijų valdyti „Lietuvos energijai“.
„Finansų ministerijos kaip tik buvo pasiūlymas, kad 51 proc. turėtų priklausyti, taip būtų galima daug greičiau įgyvendinti projektus, daug greičiau būtų galima įgyvendinti griežtesnę kontrolę, ir jų pateiktose išvadose, kurioms neprieštarauja ir Energetikos ministerija, kad kaina turėtų sumažėti maždaug nuo 20 iki 30 proc.“, – aiškino A.Butkevičius.
Anot jo, Vilniaus mieste bus pastatyta 145 megavatų galingumo elektrinė, kuri gamins šilumą ir elektrą, o Kaune „bus toks pat principas taikomas“.
„Bet tai nereiškia, kad specialiosios paskirties akcinė bendrovė visą valdys, pavyzdžiui, Vilniaus šilumos ūkį, ne. Taip pat bus ir alternatyvių šilumos ir elektros energijos gamintojų“, – pridūrė jis.
Reguliuos visus gamintojus
A.Butkevičius aiškino, kad nuspręsta reguliuoti visus šilumos ir elektros gamintojus.
„Antras labai svarbus sprendimas priimtas, kad visa elektros ir šilumos gamyba bus reguliuojama valstybės. Kaip žinote, šiuo metu yra ir laisvi gamintojai, kurių kaina dabar nėra reguliuojama ir kai kada investicijos atsiperka per vienerius arba dvejus metus. Taip pat yra nutarta rekonstruoti šilumos inžinerinius tinklus – 2014 metais numatyta rekonstruoti 50 kilometrų tinklų, 2016 metais – 150 kilometrų. Tai kainuos 240 mln. litų“, – sakė premjeras.
Jis teigė, kad lėšos inžineriniams tinklams bus skirtos iš specialios programos, kuria planuota sumažinti aplinkos taršą jėgainėse.
„Yra numatyta specialioji programa, kuri dabar yra sujungta, anksčiau skirta 300 mln. litų taip vadinamiems filtrams, kurie galėtų atsirasti ant kaminų, pagal Europos Sąjungos reikalavimus, bet vakar buvo sutarta, kad negalima išskirti, o pirmiausia reikia nukreipti tas lėšas šilumos ūkio modernizavimui, kad ir naujas modernizuotas ūkis neturėtų jau pažeisti aplinkos taršos reikalavimų.“
Milžiniškos investicijos
Vilniuje siūloma pastatyti maždaug 145 MW elektrinės galios atliekų ir biokuro kogeneracinę elektrinę, investicijos siektų 1,135 mlrd. litų, iš jų ES parama – 567 mln. litų. Kaune norima statyti apie 50 MW tokia pat jėgainę, į kurią investuoti reikėtų 478 mln. litų, iš jų 239 mln. litų būtų ES parama. Įgyvendinus projektą, skaičiuojama, jog šiluma atpigs 25-30 proc.
Šiuo metu bus ruošiamos paraiškos galimai ES paramai gauti, atliekamas strateginis poveikio aplinkai vertinimas (SPAV). Atlikus šį vertinimą, Vyriausybė tvirtins plėtros programą. Be to, Finansų ministerija iki liepos 1 dienos įvertins projektų įgyvendinimą viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės būdu.
