Už konkurenciją atsakinga Komisijos narė M. Vestager pranešime teigia: „Lietuvos projektas statyti kogeneracinę jėgainę Vilniuje yra geras J.-C. Junckerio Investicijų plano įgyvendinimo pavyzdys. Jis atitinka valstybės pagalbos skyrimo taisykles ir yra naudingas tiek Lietuvos piliečiams, tiek aplinkai.“
Lietuva Komisijai pranešė apie planus suteikti 150 mln. eurų valstybės pagalbos naujai labai našiai kogeneracinei jėgainei Vilniuje statyti. Jėgainėje pagaminta elektra bus tiekiama į Lietuvos elektros energijos tinklą, o šiluma – į Vilniaus centrinio šildymo sistemą.
Jėgainę sudarys du kogeneracijos įrenginiai – pirmajame bus deginamos neperdirbamos komunalinės atliekos, o antrasis bus kūrenamas biokuru. Komunalinių atliekų deginimo įrenginio elektrinė galia sieks 18 MW, o šiluminė galia – 53 MW. Biokuro įrenginio elektrinė ir šiluminė galia sudarys atitinkamai 70 MW ir 174 MW.
Komisija šį projektą įvertino remdamasi 2014 paskelbtomis Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gairėmis. Pagal šias taisykles valstybės narės tam tikromis sąlygomis gali teikti valstybės pagalbą didelio naudingumo kogeneracinėms jėgainėms. Komisija nustatė, kad projektu didinamas energijos vartojimo efektyvumas ir galima sutaupyti apie 40 proc. energijos.
Projektui valstybės pagalba skiriama neperžengiant viršutinės ribos, gairėse nustatytos tokioms investicijoms.
Be to, Lietuva įrodė, kad be valstybės pagalbos projektas nebūtų pakankamai rentabilus vykdyti. Remdamasi šiais duomenimis, Komisija padarė išvadą, kad valstybės pagalba konkurencijos nepagrįstai neiškraipytų ir kad ji atitinka ES taisykles.
