Bulgarijos vyriausybės spaudos tarnyba pranešė, jog tokia galimybė aptarta ir su kitoje Balkanų pusiasalio pusėje esančia Juodkalnija. Šios šalies ambasadorė Sofijoje Snežana Radovič susitikime su Bulgarijos energetikos ministre Temenužka Petkovova patvirtino Podgoricos susidomėjimą tokiu pasiūlymu.
Bulgarijos ministrų kabinetas šią savaitę įpareigojo Energetikos ministeriją parengti Beleno AE strateginio investuotojo pritraukimo planą.
Praėjusį mėnesį T. Petkovova oficialiai pranešė, jog naujas Beleno AE statybos konkursas bus paskelbtas iki šių metų pabaigos.
Bulgarijos parlamentas birželį atvėrė kelią atgaivinti ilgai vilkintą naujos AE statybos projektą, kurio buvo nuspęsta atsisakyti 2012 metais, neradus užsienio investuotojų sparčiai augančioms jėgainės statybos išlaidas padengti, kurios pagal tuometinius skaičiavimus sudarė bemaž 10 mlrd. eurų. Be to, Bulgarija tuo metu jautė stiprų spaudimą iš JAV ir Europos Sąjunga (ES), kurios reikalavo mažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos.
2006-aisiais Bulgarijos vyriausybė su Rusijos valstybine branduolinės energetikos korporacija „Rosatom“ pasirašė susitarimą dėl daugiau kaip 2000 megavatų galios Beleno AE projekto įgyvendinimo. Tačiau generalinė statybos sutartis taip ir nebuvo sudaryta, statybos nebuvo pradėtos.
Bulgarijai nusprendus šio projekto atsisakyti, „Rosatom“ pateikė Bulgarijos nacionalinei energetikos bendrovei NEK 1 mlrd. eurų vertės ieškinį, tvirtindama, jog jau pagamino įrangą pirmajam reaktoriui ir patį reaktorių. Ženevos tarptautinis arbitražas šį ieškinį patenkino iš dalies. 2016-ųjų pabaigoje NEK Rusijos korporacijai sumokėjo arbitražo nurodytą sumą – 601,6 mln. eurų.
Šių metų gegužę į Maskvą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu susitikti atvykęs Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas pareiškė, jog bendradarbiavimo su Rusija dėl Beleno AE atnaujinimas bus apsvarstytas artimiausiais mėnesiais.
Netrukus „Rosatom“ pranešė esanti pasirengusi vėl dalyvauti antrosios branduolinės jėgainės Bulgarijoje projekte.